Nuo 2009 m. sausio 1 d. lengvatos, kuri įmonėms leido nemokėti mokesčių nuo antrinių įmonių akcijų perleidimo pajamų ir vėliau išsimokėti šias lėšas be mokesčių kaip dividendus, nebeliko. Dabar pelno mokestį reikia sumokėti, kai šios lėšos bus išmokamos dividendais.
Tokie pasikeitimai labai nepalankūs kontroliuojančiosioms bendrovėms, nes jos skirtos vystyti savo antrines įmones ir vėliau parduoti jų akcijas.

Kadangi nėra aiškiai pasakyta, kad šios priemonės laikinos, išlieka rizika, jog kontroliuojančiosios bendrovės pradės trauktis iš Lietuvos.
Sprendimą trauktis iš Lietuvos gali rimtai svarstyti ir lietuviško kapitalo įmonių grupės. Ypač jeigu tokios įmonės veikia ir kitose šalyse.
Šis klausimas susijęs su  lietuviško verslo plėtra į kitas rinkas, ypač į Rusiją ir Ukrainą, nes tradicinės kontroliuojančiųjų bendrovių jurisdikcijos turi ypač palankias sutartis su minėtomis valstybėmis.

Vertinant iš biudžeto pajamų pusės kontroliuojančiųjų bendrovių lengvatos yra masalas, kuris kartu su minėtomis bendrovėmis pritraukia į šalį
brangiai apmokamų profesionalų. Jų sumokami gyventojų ir socialinio draudimo mokesčiai atsveria kitus mokesčių praradimus.
Aukščiau minėtos lengvatos Lietuvą turėjo padaryti šalimi, kurioje steigiasi Baltijos šalyse veikiančios kontroliuojančiosios bendrovės. Tikėtina, kad vėliau Lietuva susidomėtų ir aplinkiniuose regionuose esančios kontroliuojančiosios įmonės.

Per lengvatos galiojimo laikotarpį 2007–2008 m. Lietuvai pavyko pritraukti dalį stambių Baltijos regione veikiančių kontroliuojančiųjų bendrovių, čia įsikūrė kelios stambios nekilnojamojo turto bendrovės, jos įsigyja kitas bendroves taip pat per kontroliuojančiąsias bendroves.
Lietuvoje pastebimai didėja brangiai apmokamų aukštos klasės vadovų skaičius. Jie siekia dirbti ir uždirbti Lietuvoje. Vystosi ir tokioms bendrovėms reikalinga verslo infostruktūra.
Tačiau nerimą kelia valstybės politikos tęstinumas. Lietuva konkuruoja ne tik su Latvija, Estija ar Švedija, bet ir su tokiomis šalimis kaip Olandija ar Liuksemburgas.

Pagrindinis Olandijos pranašumas – stabili mokesčių politika. Norint sudominti kontroliuojančiąsias bendroves, būtina nuosekliai laikytis pasirinktos politikos, nes tik ilgalaikė valstybės politika gali paskatinti didesnes bendroves steigtis toje šalyje. Olandija yra sukūrusi ypač palankią aplinką kontroliuojančiosioms bendrovėms. Tokią politiką šalys vykdo nuo kolonijinių laikų. Olandijai pavyko prisivilioti tokias bendroves kaip "Coca-Cola", "Nike", IKEA ar "Sun Microsystems".
Taip pat svarbu ir tai, kokį dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą šalis turi. Lietuva jų turi 48, o tai nėra didelis skaičius. Lietuva gali pasigirti, jog vienintelė iš Baltijos valstybių turi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Rusija. Tačiau šios sutarties nuostatos nėra tokios palankios, kokias turi, pavyzdžiui, Kipras ar Olandija. Pastaroji šalis turi apie 100 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių.