Per pastarąsias 7 dienas Jūs jau skaitėte 3 rašinius. Jei norite skaityti daugiau, nemokamai užsiregistruokite paspaudę žemiau pateikiamą nuorodą. Jei jau esate registruotas vartotojas ar "Verslo žinių" prenumeratorius, prisijunkite.
Reikia pagalbos? Kreipkitės į "Verslo žinių" Prenumeratos skyrių tel. (8 5) 252 6330 arba e. paštu prenumerata@verslozinios.lt.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) nuostatas įmonės turi
sumažinti pirkimo PVM atskaitą, jei įsigytos prekės vėliau bendrovė nepanaudoja
PVM apmokestinamoje veikloje. Pavyzdžiui, jeigu įmonė tokias prekes nurašo.
Sumažinus atskaitomą sumą, mokėtinas PVM bendrovei išauga. Nemažai tokių
nurašymų pasitaiko prekybos, farmacinėse bei kitose bendrovėse, kurių prekės
galioja ribotą laiką.
Pagal naująjį VMI paaiškinimą, jeigu įmonė įsigijo prekių, tačiau nespėjo jų
parduoti dėl objektyvių priežasčių (sumažėjo prekių paklausa, pasibaigė
galiojimo terminas), įmonė išlaiko teisę į PVM atskaitą. Teisė į PVM atskaitą
PVM mokėtojui turėtų išlikti ir tuo atveju, jei jis prekes ar paslaugas įsigyja,
tačiau tokios veiklos nepradėjo.
Jeigu įmonė įsigijo atsarginių dalių ar
medžiagų įrengimams, tačiau jų nepanaudojo, nes įrengimai buvo atnaujinti, įmonė
išsaugo teisę atskaityti pirkimo PVM nuo tokių atsargų. Tokia teisė įmonei
išlieka tik tuomet, jeigu bendrovė veikia sąžiningai, o ne sukčiauja. Kiekviena
įmonė turėtų saugoti dokumentus, įrodančius jos ketinimus.
Mokesčių administratoriaus poziciją pakeitė keli Europos Teisingumo Teismo
(ETT) sprendimai. Viena iš bylų nagrinėjo atvejį, kai įmonė patyrė pirkimo PVM
sąnaudų, bet savo veiklos taip ir nepradėjo. Pelningumo tyrimai parodė, jog
neverta.
Kitoje byloje ETT konstatavo, jog atsiradus teisei į PVM atskaitą
ji negali būti atimta, jei dėl objektyvių, nuo įmonės nepriklausančių priežasčių
ji nepradėjo vykdyti PVM apmokestinamos veiklos. Buvo ir daugiau tokių bylų.
Visais šiais atvejais ETT paaiškino, kad įmonės išlaiko teisę į pirkimo PVM
atskaitą, nes jos ketino užsiimti PVM apmokestinama veikla, tačiau dėl
objektyvių priežasčių jos nepradėjo.
Europos Teisingumo Teismas bylose tokią mokesčių mokėtojų teisę aiškina
gana plačiai, tačiau VMI savo komentaruose ją susiaurina. VMI paaiškinime
rašoma, jog PVM atskaita neturėtų būti tikslinama, jei įmonė elgiasi sąžiningai
ir dėl objektyvių priežasčių prekės iš tikrųjų buvo sunaikintos. Pagal šį
paaiškinimą įmonė turėtų saugoti dokumentus, įrodančius, kad prekės sunaikintos.
Nė vienoje iš ETT bylų nekalbama apie prekių sunaikinimą, o VMI paaiškinime
sunaikinimas yra pagrindinė sąlyga.
Mūsų nuomone, tam tikrais atvejais teisė
į PVM atskaitą išlieka net ir tuomet, kai prekės nėra naikinamos. Tokią išvadą
leidžia daryti Europos Teisingumo Teismo sprendimai. Kiekvieną atvejį reikia
nagrinėti atskirai. Reikia atsižvelgti į priežastis, kodėl prekės buvo įsigytos
ir kodėl nebuvo panaudotos PVM apmokestinamoje veikloje.
Šį VMI paaiškinimą galima taikyti ir praėjusiems laikotarpiams. Jei
ankstesniais laikotarpiais įmonė tikslino pirkimo PVM atskaitą dėl prekių
nurašymo, ji galėtų patikslinti ankstesnių metų PVM deklaracijas ir susigrąžinti
iš biudžeto PVM permoką. Kaip minėjome, prekių nurašymą turi lemti objektyvios
priežastys.
Iki šiol daugelis įmonių tikslindavo pirkimo PVM atskaitą, jei
nurašydavo prekes ar atsargas. Po šio paaiškinimo kiekviena įmonė turėtų
įvertinti tokio pirkimo PVM, kurį ankstesniais laikotarpiais grąžino į biudžetą,
sumas ir nuspręsti, ar joms verta patikslinti ankstesnių laikotarpių PVM
deklaracijas.
Visa portale VZ.LT esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip.
Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo.
Cituojant būtina aiški nuoroda į VZ.LT kaip informacijos šaltinį