Pagal galiojantį Azartinių lošimų įstatymą internetiniai lošimai Lietuvoje yra draudžiami. Nors įstatyme nerasime žodžių „lošimai internetu“, būtent dėl to daroma išvada, kad jie neleidžiami.

„Tiesiai nėra įrašyta, o jeigu nėra įrašyta, vadinasi, negalima“, – aiškina Edmundas Tiesnesis, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) pirmininkas.

Skaityti toliau

reklama:

Pagal įstatymą, lošimus internetu Lietuvoje draudžiama organizuoti, tačiau lošti internete draudimo nėra. Nėra ir teisinių bei techninių priemonių, kurias galima būtų taikyti užsienyje registruotiems tokių lošimų organizatoriams, kai jų veikla būna tiesiogiai nukreipta į Lietuvos rinką.

Vis dėlto Arnas Janickas, Didžiosios Britanijos lošimų organizatoriaus „Unibet“ vadovas Lietuvos rinkai, pabrėžia, kad mūsų draudimas – bene griežčiausias Europoje. Anot jo, nors lošimai internetu Lietuvoje yra draudžiami, vietinės lažybų bendrovės šį draudimą iš dalies apeina, nes žaidėjai gali atlikti statymus internetu. Todėl apribojimas netenka prasmės.

Tačiau p. Tiesnesis aiškina, kad tokį palengvinimą lažybininkams VLPK suteikė „savo iniciatyva“ – žmogus, sudaręs sutartį su lažybų tarpininku, gali atlikti statymą internetu.

Suvaldyti neįmanoma

„Unibet“ pasisako už rinkos liberalizavimą – yra gerų pavyzdžių Europos šalių praktikoje, kaip, suteikiant pasirinkimo laisvę vartotojams, įmanoma sureguliuoti rinką. Pavyzdžiu galėtų tapti Didžioji Britanija. Be to, įvairūs tyrimai rodo, kad dėl lošimų liberalizavimo vartotojai nepradeda lošti neatsakingiau“, – dėsto argumentus p. Janickas. Anot jo, internetiniai lošimai yra skaidresni mokesčių atžvilgiu – pavedimai atliekami per bankus, mokesčius kontroliuojančios institucijos gali matyti, iš kur į sąskaitą patenka pinigai, kur jie keliauja. Tokiu būdu valstybė apsaugoma nuo mokesčių vengimo.

„Yra toks noras, kad tai, kas ateina iš užsienio rinkos ir nepriklauso mūsų jurisdikcijai, būtų blokuojama. Bet tą padaryti reikia daug finansinių išteklių. Tai – tolima perspektyva“, – kalba p. Tiesnesis.

Mantas Arasimavičius, teisininkas, M. Romerio universiteto doktorantas, mano, kad sureguliuoti lošimus internete „teoriškai – įmanoma, praktiškai – vargu“.

„Jei valstybės negali kontroliuoti interneto turinio, jos negali reguliuoti ir lošimų jame. IP (Internet Protocol) adresų blokavimas ir bankų pavedimų draudimas šiuo metu tapo tik mados reiškiniu. Dar prie šio madingo sąrašo reiktų prirašyti ir reklamos draudimą. Tačiau norint labiau kontroliuoti internetinius lošimus reikės spręsti ne lošimų, o paties interneto kontrolės problemą“,– sako jis.

Jei būtų valstybės noras kovoti su internetiniais lošimais, jo patarimas Lietuvos valdžiai būtų – nustatyti „gerą“ piniginę baudą už neteisėtą lošimą internete ir, užuot kovojus su nepagaunamais užsienio lošimų operatoriais, bent šiek tiek papildyti biudžetą iš lošėjams skiriamų baudų. Ši priemonė gerai derėtų taip pat ir su internetinių lošimų licencijavimu.

Rinka tik saviems

Europoje ir pasaulyje internetiniai azartiniai lošimai sparčiai plinta. Krizė jiems visai netrukdo, netgi padeda. Internetinių lošimų tema daktaro disertaciją rašantis p. Arasimavičius teigia, kad didžioji dalis jo tyrinėtų valstybių pasuko internetinių lošimų legalizavimo nacionaliniu mastu link, jose išduodama atitinkama nacionalinė licencija. Dauguma šalių taiko tipines neteisėtų internetinių lošimų ribojimo priemones – IP adresų blokavimą, draudimus bankams pervesti pinigus. Koks šių priemonių efektyvumas, jokių duomenų nėra.

„Tačiau vienaip ar kitaip tokie lošimai ribojami daugumoje valstybių“, – sako p. Arasimavičius ir pateikia pavyzdžių. Skandinavijos valstybėse – Danijoje, Suomijoje, Alandų salose (Suomijos autonominėje provincijoje), Švedijoje, Norvegijoje, taip pat Olandijoje veikia azartinių lošimų monopoliai. Tai reiškia, kad internetiniai lošimai yra draudžiami tuo atveju, jei juos siūlo užsienio lošimo operatoriai (dažniausiai iš Didžiosios Britanijos, Maltos, Kipro, kartais Antigvos ir Barbudos). Tikslas – užtikrinti monopolinės įmonės pajamas.

Visose Skandinavijos valstybėse vyko teisiniai procesai dėl lažybų organizavimo internetu su Didžiosios Britanijos lošimo operatoriumi , kuris internetu norėjo siūlyti sporto lažybas Skandinavijos rinkai. Visose šiose valstybėse „Ladbrokes Ltd.“ pralaimėjo. Taigi, Skandinavijos valstybių gyventojams internetu teisėtai gali būti pasiūlytos tik nacionalinių operatorių „Danske Spil“, „Svenska Spel“, „Norsk Tipping“ (Norvegija), PAF (Alandai), „Veikkaus“ ir RAY (Suomija) lošimai – atitinkamo operatoriaus savoje šalyje.

Norvegijoje, kitaip nei kitose Skandinavijos šalyse, galioja draudimas organizuoti lošimus internete, tačiau monopoliniams Norvegijos operatoriams daromos tam tikros išimtys.

„Atskiras klausimas – ar gyventojams leidžiama lošti internete užsienio lošimų bendrovių svetainėse“, – tęsia p. Arasimavičius. Pažymėtina, kad iš Skandinavijos valstybių tik Norvegija taiko priemones, aktyviai ribojančias gyventojų galimybes lošti užsienio lošimo operatorių svetainėse. Norvegijoje nuo 2009 m. pradžios yra ribojami bankų atsiskaitymai, jei yra atsiskaitoma su užsienio lošimo operatorių svetainėmis ar iš šių svetainių gaunami pinigai į gyventojo sąskaitą. Šiai priemonei pasirodžius nepakankama, ketinama imtis ir antrosios priemonės – IP adresų blokavimo. Italijoje lošimus internete taip pat leidžiama siūlyti tik įgaliotiems operatoriams, o kovojant su neteisėtais internetiniais lošimais taikomos bankų atsiskaitymų ribojimų bei IP blokavimo priemonės.

Žaidimų liberalumas

Pono Janicko nuomone, Lietuvoje internetinių lošimų rinka galėtų būti panašaus liberalumo kaip Latvijoje ar Estijoje. Pastarojoje nuo 2010 m. sausio 1 d. internetiniai lošimai legalizuojami, o būtinos legalumo sąlygos – Estijos lošimų licencijos turėjimas bei lošimų serverio buvimas šalyje. Anot p. Arasimavičiaus, prieš neteisėtus internetinių lošimų operatorius numatoma taikyti tas pačias priemones – bankų pavedimų draudimą bei IP blokavimą.

Latvijoje internetiniai lošimai gali būti organizuojami turint licenciją, tačiau jokių teisinių priemonių prieš internetinius lošimus, siūlomus iš užsienio, nėra.

Kaip minėta, Lietuvoje internetiniai lošimai yra draudžiami dėl to, kad galiojantis Azartinių lošimų įstatymas jų tiesiog nenumato. „Jokių teisinių priemonių prieš internetinių lošimų organizavimą Lietuvos lošimų reguliatorius neturi, kadangi atsakomybėn užsienio internetinių lošimų subjektų patraukti beveik neįmanoma. Analogiška padėtis yra Belgijoje“, – primena p. Arasimavičius. Belgijos lošimų teisės aktai internetinių lošimų taip pat nenumato. Belgijoje lažybų bendrovės gali organizuoti lažybas internetu, gavusios šios šalies finansų ministerijos sutikimą. Rengiamuose įstatymų projektuose Belgijoje ketinama legalizuoti internetinius lošimus, bet ir numatyti tipines priemones – bankų operacijų ribojimą ir IP adresų blokavimą.

„Naujoje Azartinių lošimų įstatymo redakcijoje norėtume, kad bent jau lažybų bendrovėms būtų leista statymus ir visą lažybų procesą atlikti internetu. Parengtos kelios įstatymo projekto redakcijos, bet Seimas niekaip nesiima jų svarstyti“, – guodžiasi p. Tiesnesis.

Tame pat projekte marinuojamos ir praplėstos azartinių lošimų organizatorių reklamos galimybės – jame siūloma leisti reklamuoti prekės ženklą.