Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės leidžia išduVMI parūpo įmonių kasaoti pinigus iš įmonės kasos, jeigu yra poreikis įmonės vardu atsiskaityti grynaisiais pinigais.
2009 m. liepos pabaigoje įsigaliojo šių taisyklių pakeitimai. Dabar asmuo už iš kasos jam išduotus pinigus nustatyta tvarka turės atsiskaityti bei gautų grynųjų pinigų likučius į kasą atiduoti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Iki liepos mėnesio tokio reikalavimo privačioms bendrovėms nebuvo. Grąžinti pinigų į kasą nereikalaujama ir inventorizacijos metu. Pasibaigus metams lėšos į kasą paprastai sugrąžinamos, nes įmonės siekia turėti „gražius“ balansus. Kitų metų pradžioje pinigų paprastai vėl išduoda.

Norminiai teisės aktai neriboja nei kasoje laikomų, nei atskaitingiems asmenims išduodamų ar tretiesiems asmenims išmokamų grynųjų pinigų sumų dydžio. Tokie ribojimai gali būti nustatyti nebent įmonės vidaus dokumentuose. Be to, lėšos atskaitingam asmeniui gali būti išmokamos ne tik grynaisiais, bet ir banko pervedimu. Tiesa, pastarųjų operacijų poreikį būtų sunku paaiškinti.
Pinigus iš įmonės kasos, ypač dideles sumas, dažniausiai išima vadovai, kurie kartu yra ir įmonės savininkai. Samdomi vadovai elgiasi atsargiau, nes paaiškėjus, kad jų veiksmai kenkia įmonei, jiems grėstų ne tik civilinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė už įmonės lėšų iššvaistymą ar pasisavinimą.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai vadovo vardu įmonės apskaitoje kabo didelės pinigų sumos, metų metus negrąžinamos nei į įmonės kasą, nei į jos banko sąskaitą. Paprastai tokiu atveju taip pat nėra dokumentų, parodančių, kam naudojamos šios lėšos, arba tokie dokumentai pateikiami tik metų pabaigoje. Tokiais atvejais kyla įtarimas, kad iš kasos paimti pinigai naudojami asmeninėms ar kitoms, ne visada teisėtoms reikmėms. Mažų mažiausiai tai gali reikšti, jog iš įmonės paimta paskola, todėl gali kilti klausimas dėl palūkanų skaičiavimo, o nuo 2010 m. pradžios – ir dėl mokesčių nuo tokių priskaičiuotų palūkanų. Mat tokios nesumokėtos palūkanos gali būti priskirtos pajamoms natūra.
Atsižvelgiant į tai, kam ir kokiu tikslu lėšos buvo išmokėtos, mokestinio patikrinimo metu jos būtų apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos ar dividendai.

Grynųjų iš įmonės kasos savininkai pasiima dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, asmuo iš įmonės lėšų gali finansuoti savo lėšų trūkumą. Tai patogu, nes nereikia mokėti palūkanų, nėra griežtų terminų, kada pinigai turi būti grąžinti. Grynaisiais pinigais patogu atsiskaityti ir su tiekėjais, jeigu jų sąskaitos areštuotos. Pagaliau neatmestina tikimybė, kad iš tokių pinigų gali būti finansuojamas ir šešėlinis verslas.

Minėtų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių sugriežtinimas vers įmones pildyti daugiau dokumentų, todėl kasininkai ir buhalteriai turės daugiau darbo ir vargu ar darbdaviai už jį norės papildomai mokėti.
Be to, papildomi dokumentai mokesčių administratoriui suteiks galimybę greičiau pastebėti, kad pinigai atskaitingam asmeniui perduoti siekiant ne to tikslo, kuris deklaruojamas kasos apskaitos dokumentuose.

Tačiau ši sugriežtinta tvarka greičiausiai padėties iš esmės nepakeis: realios operacijos vyks kaip vykusios, o fiktyvioms operacijoms pagrįsti bus surašoma daugiau dokumentų, jos bus slepiamos įvairiais sandoriais.