„Visiškai įmanoma. Tokį kelią atveria ES teisė“, – apie galimybę Lietuvoje prasiskolinusiam fiziniam asmeniui bankrutuoti kitoje ES šalyje ir taip ilgainiui būti atleistam nuo skolų VŽ aiškina Rimvydas Norkus, Mykolo Romerio universiteto docentas. Pasak jo, lietuviui bankrutuoti kitoje ES šalyje leidžia 2000 m. priimtas Europos Tarybos reglamentas. 

„Vien išvažiuoti neužtenka. Reglamentas sako, kad bankroto bylą kelia tos valstybės teismas, kuri yra skolininko pagrindinių turtinių interesų buvimo centras“, – teigia p. Norkus.

Jis aiškina, kad lietuvis skolininkas į kitą ES šalį turėtų būti persikraustęs „veiksmingai“: ten gyventi, turėti pajamų, finansinių interesų. Tuomet toje šalyje jis gali pasiskelbti nemokiu, teismas gali iškelti bankroto bylą, reikalavimus Lietuvos komercinis bankas turėtų reikšti byloje iškeltoje ten, o ne Lietuvoje. Lietuvos teismai baigtos fizinių asmenų bankroto bylos atveju neturėtų jokios kitos išeities, kaip pripažinti, kad fizinis asmuo yra bankrutavęs užsienyje ir ten atleistas nuo skolų arba kokia nors kita tvarka reabilituotas.

Rimantas Žylius, ūkio viceministras, teigė nesąs tikras, ar įmanoma taip interpretuoti ES teisę, tačiau, jeigu tai išties padidintų emigraciją, anot jo, politikai bandytų fizinių asmenų bankroto klausimą spręsti kuo skubiau.

Per anksti ir per vėlu

Lietuvoje fizinių asmenų bankroto koncepcija rengiama jau mažiausiai kelerius metus, bet iki galimybės bankrutuoti suteikimo dar reikės palaukti mažiausiai tiek pat.

Tvarką, kaip iš nemokaus fizinio asmens galima išieškoti turtą, nusako Civilinio proceso kodeksas.

Jame nustatyta, kad skolą išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 7.000 Lt. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus. Tokie apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į būtinus drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą, skolininko šeimos pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, asmeninius nebrangius darbo įrankius, reikalingus skolininko profesiniam darbui. Vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į vienintelį televizorių ir šaldytuvą. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis verslas – žemės ūkis, išieškojimas negali būti nukreipiamas į žiemos laikotarpiu reikalingą pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną karvę, o jei jos nėra, – vieną telyčią.

Nemokumo koncepcija

VŽ rašinyje fizinių asmenų bankroto tema prieš dvejus metus pašnekovai nerimavo, kad įstatymą priėmus sudaryta galimybė bankrutuoti fiziniam asmeniui būtų pernelyg ankstyva, paskolų portfelio kokybė tada buvo gera, buvo nedaug neišgalinčių išsimokėti žmonių, o teisė bankrutuoti fiziniams asmenims neva būtų pabranginusi paskolas.

„Prieš kurdamas reglamentuojantį aktą, pirma atsakyk, ar tikrai negalima be jo apsieiti. Čia, beje, labai svarbi bankų nuomonė“, - 2007 m. sakė Gediminas Rainys, tuometinis Ūkio ministerijos (ŪM) sekretorius.

Dabar gi, krizei įsibėgėjus, net ir rytoj pat priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas būtų pavėluotas dabar neišgalintiems skolų grąžinti fiziniams asmenims: greičiausiai galiotų tik naujai imamoms paskoloms, taip susidarytų dvi skolininkų kastos. O paskolos, net ir nesant fizinių asmenų bankroto galimybės, pabrango iki neįperkamų.

Ūkio ministerija galų gale parengė koncepciją, apie kurią kalbėjo p. Rainys, bet projektas iš Vyriausybės nenuėjo į Seimą, o Vyriausybė 2009 m. rudenį pasiūlė Seimui atidėti ir atskirų parlamentarų registruoto Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto svarstymą. Argumentas - bus rengiama Nemokumo koncepcija, kuri apims tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo klausimus.

Ponas Žylius tvirtina, kad pagrindinis atidėjimo argumentas - ne noras kuo vėliau įteisinti fizinių asmenų bankrotą, o siekis pažvelgti į nemokumą sistemiškai, vienu ypu sutvarkyti ir juridinių asmenų bankroto proceso ydas, apsaugoti nuo piktnaudžiavimų. O ankstesnę ŪM koncepciją ir Seimo projektą darbo grupė naudotų kaip darbo medžiagą.

Daugiau apie galimybę fiziniams asmenims bankrutuoti užsienyje, Lietuvos bankų asociacijos atstovų komentarus skaitykite antradienio „Verslo žiniose“.

Bankroto turizmas: dėl skolų palikti tėvynę