Anot "The Financial Times", investuotojai vakar perspėjo, kad palūkanos skolinant Graikijai ir kitoms šalims, pavyzdžiui, Portugalijai, Ispanijai, Airijai ir Italijai, augs toliau.

Komentuojama, kad valstybių nemokumo rizika dar tik atsiranda - daug įsiskolinusios šalys turės mokėti vis didesnes palūkanas. Be to, baiminamasi, kad gali prasidėti euro zonos obligacijų išpardavimas jei iš politikų pasigirstų, kad viena ar kita valstybė nesugebės susitvarkyti su skola.

Turtingųjų bėda

Pastaraisiais metais dažnai cituojamas, finansų krizę nuspėjęs ekonomikos profesorius Nourielis Roubinis, VZ.LT skelbiamame komentare perspėja, kad dabar su nemokumo krize susidurti labiau rizikuoja ne besivystančios šalys, o išsivysčiusios.

Buvęs Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas, profesorius Kennethas Rogoffas, interviu "Verslo žinioms" spalį taip pat sakė, kad pasaulio ekonomikos artėja naujos krizės link ir šį kartą ją sukels valstybių skolos. Nors mažiausiai nemokumo pagal kredito rizikos apsikeitimo sandorių (CDS) kainą tikimasi iš Norvegijos ir Vokietijos, tačiau profesorius perspėja, kad dažnai nemokios tapdavo šalys, kurios manydavo, kad joms taip niekada neatsitiks.

"Ispanija nemoki buvo 13 kartų, Prancūzija – 8 kartus. Įdomu, kad Argentina, kuri, įsivaizduojama, daugybę kartų buvo tapusi nemoki, iš tikrųjų su tuo susidūrė tik penkis kartus." Ponas Rogoffas pabrėžia, kad vyriausybės turi susirūpinti dėl didėjančių skolų. Prognozuojama, kad jos artimiausius 5–10 metus kone padvigubės. Vokietijos skola, pasak jo, gali pasiekti 90% BVP, panaši padėtis klostosi ir JAV.

Savo ruožtu praėjusią savaitę komentuodamas Graikijos įsiskolinimo problemas už monetarinę politiką atsakingas ES komisaras Joaquinas Almunia dėstė, kad "Graikija netaps nemoki. Euro zonoje nemokumas neegzistuoja".

Dar skolinsimės milijardus

Pernai Lietuva pasiskolino apie 12 mlrd. Lt, užpernai – kiek daugiau nei 3 mlrd. Lt. Šiemet, siekiant finansuoti einamąsias išlaidas ir biudžeto deficitą bei refinansuoti ankstesnes skolas, ketinama pasiskolinti apie 12,8 mlrd. Lt, spalį pranešė Finansų ministerija. Skaičiuojama, kad valstybės skola 2010 m. pabaigoje gali sudaryti apie 40% prognozuojamo BVP.

Praėjusią savaitę pranešta, kad tarptautinių rinkų vertinamą Lietuvos  skolų riziką rodanti kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina krito iki naujų beveik 16 mėnesių žemumų. Tai rodo galimybę Lietuvai pasiskolinti pigiau artimiausiu metu prasidėsiančiose derybose su tarptautiniais investuotojais.