Be išankstinio laiduotojo sutikimo laidavimo sutartis pagrindinės sutarties pakeitimams negalioja

Publikuota: 2016-01-25 Autorius: Rašyti komentarą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas laiduotojo atsakomybės sąlygas ir ribas, išaiškino, kad laidavimo sutartis automatiškai negali būti taikoma iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo. Nors pagal bendrąjį principą laidavimas kaip papildoma, šalutinė, prievolė baigiasi kartu su pagrindine prievole, nepriklausomai nuo to, koks pagrindinės prievolės pabaigos pagrindas, tačiau sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau už pagrindinę prievolę.

Audrius Žvybas, GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas
Audrius Žvybas, GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas

Vienas tokių atvejų įtvirtintas CK 6.87 straipsnio 4 dalyje, nurodančioje, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitų laiduotojui nepalankių padarinių, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartyje laiduotojas yra aptaręs tokias pasekmes ir tokiam modifikavimui davęs išankstinį sutikimą. Tam, kad laidavimas pasibaigtų minėtoje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui.

Būtent šių sąlygų interpretaciją ir pateikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo paskutinėse nutartyse dėl laidavimo teisinių santykių. Vienu atveju laiduotojas prašė pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia, nes kreditorius ir skolininkas sudarė susitarimą, kuriuo buvo pratęstas terminas įvykdyti prievolę (grąžinti paskolą), taip pat buvo padidinta palūkanų norma. Žemesnės instancijos teismai tokius pakeitimus vertino kaip nebloginančius laiduotojo padėties, nes dėl jų, teismų manymu, pagerėjo skolininko galimybės įvykdyti prievolę, o palūkanų norma buvo padidinta jau pasibaigus pagrindiniam terminui įsipareigojimams vykdyti, todėl tai leido laiduotojui išvengti atsakomybės atitinkamu momentu. Be to, teismai konstatavo, kad pareikštas reikalavimas laiduotojui neviršijo pradinės prievolės, už kurią buvo laiduota, sumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinė bylą Nr. 3K-3-702-687/2015, nesutiko su tokia žemesnės instancijos teismų argumentacija. Kasacinis teismas sprendė, jog prievolės pasikeitimo esmingumui vertinti reikšmingos aplinkybės nustatinėtinos prievolės pasikeitimo momentu. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas vertino aplinkybes, kurios buvo teisminio nagrinėjimo metu, t.y. praėjus daug laiko nuo papildomų susitarimų sudarymo. Tai, jog, pareiškęs reikalavimus, kreditorius vėliau sumažina savo ieškinį, atsisako palūkanų ar delspinigių, negali būti laikoma aplinkybe, savaime pagerinančia laiduotojo padėtį, o turi būti nustatinėjamas pagrindinės prievolės pakeitimų turinys, t.y. ar dėl didesnės palūkanų normos, pratęsto prievolės vykdymo laiko laiduotojo padėtis pablogėja, ar jis sudarytų laidavimo sutartį žinodamas apie tokias naujas sąlygas.

Kitoje byloje (Nr. e3K-3-578-378/2015) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino, ar galima laikyti, jog laiduotojo padėtis iš esmės pablogėjo, jei pagrindinės prievolės suma padidėjo 4 proc. Žemesnės instancijos teismams sprendus, kad toks pasikeitimas yra esminis, todėl laidavimo sutartis turi būti laikoma pasibaigusia, kasacinis teismas vertino priešingai. Atkreipdamas dėmesį į laidavimo prigimtį ir tikslus, atsižvelgdamas, kad laidavimo sutartį sudarė 12 skirtingų laiduotojų, kasacinis teismas konstatavo, kad pagrindinės prievolės sumos padidėjimas 4 proc. negali būti laikomas esminiu pasikeitimu, todėl sprendė, kad laidavimo sutartis liko galioti, o laiduotojų atsakomybė liko.

Tokia kasacinio teismo pozicija aiškiai rodo, jog vertinamasis kriterijus yra esminis prievolės pasikeitimas, todėl akivaizdu, kad ateityje galima tikėtis dar ne vieno ginčo tarp kreditoriaus ir laiduotojo, o kasacinis teismas turės tikslinti savo poziciją ir nustatyti kriterijus, kas laikytina tuo esminiu prievolės pasikeitimu, dėl kurio laiduotojo atsakomybė išnyksta.

Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į bylos aplinkybes, tačiau asmenims, sudarantiems laidavimo sutartis, rekomenduotina atidžiai išsinagrinėti laidavimo sutarties sąlygas, aiškiai aptarti atsakomybės ribas ir laidavimo galiojimo trukmę bei įvertinti, už ką laiduojama. Tuo tarpu kreditoriai savo ruožtu sieks, kad laidavimas galiotų ateityje bet kokių pagrindinės sutarties pakeitimų atveju be atskiro laiduotojo pritarimo, todėl šalių interesų derinimas priklausys nuo tinkamų derybų ir sutarties parengimo.

Kitos GLIMSTEDT įžvalgos:

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Užsiprenumeravus dabar dovana

Žurnalas mąstantiems ir smalsiems

Žurnalas mąstantiems ir smalsiems

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų