„Žiūrint iš tradicinio taško ir naudojantis senomis matavimo sistemomis, padėtis rinkoje iš tiesų atrodo labai blogai. Manau, kad Latvijos žiniasklaidos rinka dabar stovi griūties prieangyje“, - latvių BNS agentūrai sakė p. Ašeradenas, kurį cituoja biznews.lv.

Pasak leidėjo, tokių dienraščių kaip „Diena“, „Latvijas Avize“, „Čas“ ir „Vesti“ finansinė padėtis tikrai nepavydėtina, mat išlaidos logistikai kaip ir popieriui nepakito, o štai pardavimai ir reklamos apimtys gerokai susitraukė.

„Pavyko sumažinti tik redakcijos išlaidas. Tačiau būtina atsižvelgti į pajamas iš reklamos, jos per metus nukrito katastrofiškai. Aš nekalbu apie 20-30% rinkos korekciją, aš kalbu apie spaudos reklamos rinkos griūtį – 70-80% per metus. Pinigų tiesiog nėra“, - pabrėžia buvęs „Diena“ dienraščio leidėjas.

Televizijoje reklamos apimtys per metus sumažėjo apie 50%, ši padėtis, pasak p. Ašeradeno, į sunkią padėtį stumia visus televizijos kanalus.

„Visa tai gerai pastebima visuomeninio transliuotojo kontekste. Dabar kaip niekad garsiai ir daug kalbama apie valstybės paramą nacionaliniam transliuotojui ir to būtinumą. Siūloma skiriamus pinigus dalinti ir komercinėms televizijoms. Vis garsėja diskusijos, ar apskritai šaliai reikia valstybinio visuomeninio transliuotojo. Visa ši polemika susijusi su kaip niekad aštriai jaučiamu pinigų trūkumu. Visi dabar galvoja kaip išgyventi, nes nuostoliai sieks milijonus eurų“, - dėsto latvių leidėjas.

Kiek geriau, anot jo, sekasi žurnalams ir nišinei spaudai, spėjusiems užkariauti savo skaitytojus.

Ponas Ašeradenas įsitikinęs, kad žiniasklaidai šiuo metu būtini fundamentalūs pokyčiai. Mat bet kuri sistema išlaidas susimažinusi apie 30% neabejotinai negrįžtamai pasikeičia, o daugelis latvių žiniasklaidos bendrovių, anot jo, savo biudžetus jau apkarpė daugiau nei 30%. 

„Ši rinka negali likti tokia, kokia buvusi. Būtina konsoliduotis ir jungtis, o tada žiūrėti, kas iš to bus. Kuo greičiau viskas prasidės, tuo geriau“, - užbaigia buvęs „Diena“ leidėjas.