Pardavimai pašoko į dešreles įdėjus mėsos

2013.03.05, 18:31
Persiųsk 42 Komentarai (42)

Maisto perdirbėjai šįmet numato ne tik investuoti į naujų produktų kūrimą, bet ir skirti nemažas lėšas prekių ženklų stiprinimui. Šių metų tendencija – gaminiai iš natūralių žaliavų.

Linas Grikšas, AB "Krekenavos agrofirma" generalinis direktorius.   :: Nuotrauka: Juditos Grigelytės Linas Grikšas, AB "Krekenavos agrofirma" generalinis direktorius. Nuotrauka: Juditos Grigelytės

AB Krekenavos agrofirma planuoja per šiuos metus apyvartą padidinti trečdaliu – iki 340 mln. Lt. Pajamas augins nauja produktų linija ir eksportas. Bendrovės vadovai sako, kad tai pavyks pasinaudojus rinkos tendencija. Keletą metų Lietuvoje buvo palyginti daug kalbama apie tai, kad mėsos produktai yra žemos kokybės. Sukūrus naujų gaminių ir skyrus pinigų reklaminei kampanijai, kuria siekta parodyti, jog dešrose daugiau nei įprasta tikros mėsos, ne tik priedų, pajudėjo ir pardavimai.  Kita pajamų kilimo kryptis – eksportas.

„Jau pernai tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose augome. Stengsimės šią kryptį išlaikyti ir toliau“, – sako Linas Grikšas, AB Krekenavos agrofirmos (KA) generalinis direktorius, jis nurodo ir vieną sėkmingiausių naujų projektų – dešrų liniją „Mėsinga“.

Bendrovė tiesiog pasinaudojo nors ir negatyviu, bet populiariu mitu, esą dešrose ir dešrelėse tikros mėsos palyginti nedaug arba išvis nėra, ir pradėjo pardavinėti bei aktyviai reklamuoti gaminius, parodydama, jog juose daug natūralios mėsos. Konkurentai tokią strategiją vertina kaip trumpalaikę.

Milijonai prekės ženklui

Vien sukurti produktų su natūralia žaliava neužteko. Teko skirti kelis milijonus litų ir jų įvedimui į rinką.

Ponas Grikšas sako, kad jiems pasisekė, nes Lietuvoje perdirbėjai kol kas gan atsainiai žiūri į rinkodarą ir nekuria stiprių prekės ženklų, retai vykdo dideles reklamines kampanijas. Populiarinti vieno produktų nevertėtų, tačiau kai reklamuojama visa gaminių grupė – tai efektyvu. KA vien pernai rinkodarai skyrė 3,7 mln. Lt.

„Mėsingos“ dešrelės nėra prekės ženklas. Greičiausiai tai gana laikinas sprendimas, nes ant konkurentų etikečių jau galima matyti panašių užrašų. Šį sprendimą lengva kopijuoti“, – sako Alfredas Rimidis, UAB „Samsonas“ prezidentas, jis nurodo, kad panašios rinkodaros anksčiau ėmęsi lenkai.

Pasak prezidento, šiandien kaimynams tai praėjusi mada. „Samsonas“ pats valdo prekės ženklus „Tarybinis“, „Smetoniškas“, „Klebono“. Jų kilmės istorija panaši kaip KA „Mėsingos“.

Panašus kelias

Prieš keliolika metų, kai konkurentai norėjo mažinti kainą ir prastino gaminių kokybę, „Samsonas“ tiesiog patentavo ženklą „Tarybinis“ ir produktus pradėjo gaminti pagal tų laikų receptūras. Šiandien bendrovė savo prekės ženklui palaikyti skiria palyginti nedaug lėšų. Pasak p. Rimidžio, jiems padeda ir kylantys skandalai. Pavyzdžiui, politikų pasipiktinimas kai sausio 13-ąją  „Tarybinės“ dešrelės buvo atpigintos.

„Šiandien konkuruoti vien kaina neverta. Rinka perpildyta, dėl jos varžosi šimtai Lietuvos ir užsienio gamintojų. Sprendimai, susiję su išskirtinumo paieškomis, mums atsipirko“, – patirtimi dalinasi p. Grikšas.

Viltis – Rusija

Eksporto rinkose KA pardavimai didėja Latvijoje, Estijoje. Pradedama vežti į Gruziją, Vokietiją, tačiau sparčiausio augimo viltys siejamos su Rusija.

„Šviežios mėsos pardavimai augs apie 20%, tačiau gaminių realizaciją didinsime kartais“, – planus braižo p. Grikšas, rinkų prioritetą jis vertina pagal tai, kiek reikia pastangų norint įsitvirtinti vienoje ar kitoje valstybėje. ES, kur pelno maržos mažesnės ir konkurencija didesnė, uždirbti sunkiau.

Linas Grikšas, AB "Krekenavos agrofirma" generalinis direktorius.  ::Nuotrauka: Juditos Grigelytės
Linas Grikšas, AB "Krekenavos agrofirma" generalinis direktorius. Nuotrauka: Juditos Grigelytės

Tiesa, pasak p. Rimidžio, viltis plėstis Rusijoje visiems lietuviams gali palaidoti vadinamasis arklienos skandalas. Kaimyninėje valstybėje jau kalbama apie ES pagamintų mėsos produktų importo draudimą.

Gamina ir pagal užsakymą

KA gamina ir pagal užsakymą. Šio darbo neatsisakoma, jei jis atneša pelno ir leidžia apkrauti įrengimus.

„2012 m. buvo sunkūs, tačiau juos baigėme pelningai. Jei ne vadinamosios kainų žirklės rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai žaliava brango, o produkcija ne, finansiniai rezultatai būtų dar geresni“, – vertina p. Grikšas, jis teigia, kad vis sudėtingiau dirbti vietos rinkoje.

Pavyzdžiui, lenkai pas mus gali vežti gaminius laikydamiesi ES reikalavimų, o mūsiškiai turi dirbti pagal griežtesnius lietuviškus standartus.

***

 

Apyvarta*, mln. Lt

2009 m. 215
2010 m. 218
2011 m. 265
2012 m. 282
2013 340**

*AB Krekenavos agrofirma ir UAB „Krekenavos mėsa“
**Prognozė
Šaltinis: įmonės duomenys.

***

VŽ skaičius: 3,7 mln. Lt - tiek 2012 m. AB Krekenavos agrofirma skyrė reklamai, rinkodarai ir dalyvavimui parodose(šaltinis: imonės duomenys).

***

Populiariausi maisto produktų ir bakalėjos prekės ženklai 2012 m.

„Dvaro“
„Vilniaus duona“ 
„Rokiškio naminė /-is“
„Krekenavos“
„Jacobs kava“
„Paulig kava“
„Gardėsis“
„Tarybinė /-ės /is“
„Nematekas“
„Biovela“

Šaltinis: „Nielsen“.

 

 

Komentaras: konkuruojama tik kaina

Mindaugas Lapinskas, rinkodaros specialistas: „Dešrelės ir mėsos gaminiai yra tokie produktai, kurie su naujovėmis siejami gana retai. Paprastai pardavimai skatinami mažinant kainas ir rengiant žaidimus. AB Krekenavos agrofirmai (KA) pasisekė, nes jos reklaminė kampanija buvo viena iš nedaugelio, kurios dėmesys skirtas ne kainai, o paties produkto savybei.

Panašus pavyzdys – UAB „Samsonas“ prekės ženklas „Tarybinis“, kuris taip pat susijęs su pačiu produktu. KA gaminių trūkumas tas, kad juos palyginti lengva kopijuoti. Jei ši iniciatyva pasiteisins, konkurentai į dešreles taip pat pradės dėti daugiau mėsos ir jų išskirtinumas ištirps.

Mindaugas Lapinskas, viešųjų ryšių ekspertas, rinkodaros specialistas. ::Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
Mindaugas Lapinskas, viešųjų ryšių ekspertas, rinkodaros specialistas. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo

Norint išsaugoti pranašumą, teks gana ilgai palaikyti prekės ženklą ir jį stiprinti. Tai ilgas ir brangus kelias, tačiau pasiekus tikslą tavo vietą užimti konkurentui sudėtinga. Pavyzdžiui, „Samsono“ prekės ženklas „Tarybinis“ bendrovei leidžia ramiai jaustis savo nišoje, nes konkurentams atimti pardavimus nelengva.

Kalbant apie visą mūsų maisto pramonę, dažnai vadovai pamato, kad grąžos iš karto nėra, ir investicijas į prekės ženklo kūrimą nutraukia. Mėginama konkuruoti tik kaina. Sukurti stiprų prekės ženklą reikia bent trejų metų.“

***