"Tai nėra tapatūs prekių ženklai, jie taip pat nepriklauso tai pačiai prekių kategorijai. Atmetame bet kokius kaltinimus dėl plagijavimo", - savo poziciją kaltinimams dar nepasirodžius dėsto "Bitė".

"Naujojo "Bitės" logotipo forma bendrovės komunikacijoje buvo naudojama nuo 2003 metų, kaip žinutės laukas, tad toks prekių ženklo atnaujinimas buvo natūrali evoliucija", - kalba Gary'is McGuire'as, "Bitės" generalinio direktoriaus pavaduotojas įvaizdžiui ir komunikacijai.

Skaityti toliau

reklama:

Naujasis "Bitės" logotipas užregistruotas Lietuvoje ir Latvijoje, kur, pasak p. McGuire'o, atlikta panašių ar tapačių ženklų paieška elektroninų ryšių rinkos kategorijose.

Lietuvos rinkai naujasis logotipas kartu su nauja verslo strategija pristatytas šiais metais vasario 11 dieną. Prekių ženklą kūrė Didžiosios Britanijos agentūra „The Farm“.

Savo ruožtu airiškoji "Bite Group" veikia nuo 1998 m.

Sako, įtakos neturės

Anot Danielio Cigmano, "The Farm" partnerio, šis prekių ženklų panašumas neturės jokios įtakos naujojo "Bitės" ženklo įvedimui į rinką.

Ponas Cigmanas sako, kad bet kurio logotipo forma gali būti panaši į kitus ženklus.

"Tai, kad "Bite" Airijoje ir "Bitė" Lietuvoje dalijasi tuo pačiu pavadinimu yra paprasčiausias sutapimas. Be to, pabrėžiame, kad šių žodžių prasmė šiose šalyse skirtinga. Be to, pasaulyje egzistuoja visuotiniai ženklai ir simboliai, kuriuos atpažįsta daugelyje kultūrų, naudoja žymiuose prekių ženkluose. Pavyzdžiui, telekomunikacijų operatorius "Orange" naudoja keturkampį", - aiškina "The Farm" partneris.

Anot jo, naujojo "Bitės" logotipo forma "paveldėta" iš senojo prekių ženklo grafinių įrankių komplekto: besipučiančio baliono forma anksčiau naudota kaip grafinis sprendimas pranešti bendrovės pasiūlymams.

Sako, aplaidumas

Linas Kriaučiūnas, strateginės rinkodaros konsultantas, įsitikinęs, jog šių prekių ženklų panašumo atvejis rodo telekomunikacijų operatorės ir jos partnerio reklamos agentūros "The Farm" aplaidumą.

"Prieš įvedant į rinką prekių ženklą jį galima patikrinti ne tik duomenų bazėse, bet paprasčiausioje interneto paieškos sistemoje. Šiuo atveju tikrinimą netgi lengvina tai, jog įmonių pavadinimai beveik vienodi", - sako p. Kriaučiūnas.

"Bitei" nuo pat pradžių nesisekė įvedant naują prekių ženklą, tęsia pašnekovas, - pradedant šūkio "Jei aš galiu, gali ir tu" panašumu į jau egzistuojantį Lietuvoje, baigiant komunikacijos strategijos klaidas rodantis milžiniškas reklamos kiekis.

"Jei patingėjo prieš paleisdami šūkį testuoti Lietuvoje, tai ko norėti, kad testuotų užsienyje", - sako p. Kriaučiūnas ir papildo, kad viena po kitos iškylančios naujojo prekių ženklo ir strategijos klaidos rodo, kad vargu ar britų reklamos agentūra domėjosi Lietuvos rinka, jos ypatybėmis ir reikmėmis.

Skuba

VZ.LT rašė, kad gatvėse pasirodžiusi „Bitės“ lauko reklamoje skelbiamas šūkis "Aš galiu. O tu?" primena prieš kelerius metus Lietuvoje vykusį prevencijos projektą „Aš galiu“, raginusį jaunimą atsisakyti narkotikų, alkoholio ir tabako.

Tai pat skelbta, apie "Bitės Lietuva" paslaugos "Labas" prekių ženklo panašumą į multimedijos kompanijos logotipą "HMC Interactive".

Ar įmanoma, kad "Bitė" tokiais būdais rodytų ne aplaidumą, bet apgalvotai siektų viešumo, p. Kriaučiūnas sako: "Jei taip būtų, aš labai nustebčiau".

"Dešimt metų dirbau reklamos agentūrų versle, tad galiu pasakyti, jog kartais kūrybai skiriami per maži ištekliai, spaudžia laikas, pats klientas nereiklus kokybei. Kodėl "Bitės" atvejis negalėtų būti toks? Akivaizdžiai milžiniškos sumos skiriamos žiniasklaidos planavimui, kelia įtarimą, kad tai gali būti būtent klaidingos komunikacijos strategijos požymis", - teigia konsultantas.