Kad Lietuvos verslo subjektai turi svarbių interesų dėl būsimos atominės elektrinės valdymo - natūralu. Tačiau ne mažiau svarbu, kad į būsimą elektrinę labai susidomėję žvelgia ir užsienio veikėjai. Ir ne tik "strateginiai partneriai" - Latvija, Estija ir Lenkija. Naujos atominės elektrinės atsiradimas yra gana reikšmingas įvykis visos ES mastu. Būsimoji elektrinė, potencialiai gaminsianti elektrą mažiausiai keturioms valstybėms, jau dabar traukia ir Baltarusijos bei Rusijos dėmesį. Baltarusija gali tapti viena iš naujosios atominės elektrinės produkcijos pirkėjų, o Rusija mielai įsitrauktų į patį elektrinės statybos procesą.

Kad interesų mūšiai prasidėjo ir už Lietuvos sienų, liudija ne tik "strateginių partnerių" susirūpinimas, jog Lietuva pernelyg skuba su atominės elektrinės įstatymų. Atrodytų, sutapimas, bet į būsimos elektrinės reikalus įsitraukė ir Europos Taryba - jos Parlamentinės Asamblėjos Aplinkosaugos, žemės ūkio ir regioninių reikalų komitete buvo pateiktas preliminarus pranešimas dėl radioaktyvių atliekų saugojimo galimybių. Nors galutinis pranešimas bus pateiktas tik rudenį, jame bus aiški išvada - Lietuvoje negalima statyti branduolinio kuro atliekų saugyklos.

Skaityti toliau

Neabejotina, kad tokią išvadą labai entuziastingai palaikys Rusijos atstovai. Jau dabar Rusijos Dūmos Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Vladimiras Gračiovas kalba, kad Rusija priimtų radioktyvias atliekas iš Lietuvos. Tačiau, žinoma, tik tuo atveju, jei tai būtų Rusijos branduolinių reaktorių produktas.

Kad naujoje atominėje elektrinėje negali būti Rusijoje pagamintų reaktorių - bemaž nekvestionuotinas dalykas. Juk ne tam Lietuva siekia kuo labiau mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Kita vertus, aplinkosaugos aspektai yra ne mažiau svarbūs. Vargu, ar atsirastų Lietuvoje daug entuziastų, kurie džiaugtųsi, kad Lietuvos žemėje laidojamos branduolinės atliekos. Todėl šis aspektas gali tapti gal net jautresne būsimo projekto problema nei akcijų dalybos tarp būsimų partnerių. Ne tik Rusija, bet ir Baltarusija nepraleis progos sustiprinti Lietuvos visuomenėje abejonių, ar branduolinis "kapinynas" yra gera idėja. Gerai įsiūbavus šią problemą, galima ir vyriausybę nuversti.

Nebandant abejoti Europos Tarybos ekspertų nešališkumu ir nesiveliant į sudėtingus aplinkosaugos klausimus, šį kartą galima atkreipti dėmesį tik į vieną aspektą - vien branduolinių atliekų saugojimo problema leidžia teigti, kad į naujosios atominės elektrinės projektą daugiau ar mažiau mėgins kištis ir daugiau šalių. Todėl Lietuvos laukia sudėtingas užsienio politikos etapas. Mūsų vyriausybei bei diplomatiniam korpusui teks ne tik ieškoti kompromisų su latviais, estais ir lenkais, bet ir atmušinėti Rusijos bei Baltarusijos atakas.

Tokioje atmosferoje sunku tikėtis idealaus rezultato. Todėl jau dabar reikėtų rengtis esminiam daugelio projektų bruožui - viskas trunka ilgiau ir kainuoja brangiau, nei planuota. Kad toks likimas ištiks ir būsimą atominę elektrinę - bemaž neabejotina. Jau vien pradiniai planavimo darbai užtruko ilgiau, nei turėtų, o ko reikėtų laukti, kai prasidės aktyvus užsienio veikėjų kišimasis į statybos procesą. Vien Rusijos interesai išlaikyti bent kokią - tiesioginę ar netiesioginę - įtaką būsimoje atominėje elektrinėje tikrai egzistuoja. Todėl nereikėtų nustebti, kad bandydami kuo toliau pabėgti nuo Rusijos galiausiai galime tik dar stipriau tapti priklausomi nuo Rusijos kontroliuojamų įmonių ir mistinių "tarpininkų".

Galimybės išvengti tokio likimo yra. Tačiau tam reikia kelių sąlygų. Pirma, tai visiško pasitikėjimo tarp projekto partnerių sukūrimas. Juk projektui sužlugdyti užtenka, kad įsižiebtų nesantaika tarp Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos (ir ne tik dėl atominės elektrinės projekto, bet ir bet kurioje kitoje dvišalių ar daugiašalių santykių srityje). Antra, kuo didesnio skaidrumo ir viešumo visuose elektrinės statybos etapuose. Tik taip gali būti išvengta pagundų kam nors užsidirbti iš neaiškių "tarpininkavimo" ar "konsultavimo" veiksmų.

Kol kas abi šios sąlygos nėra tenkinamos. Pasitikėjimo tarp būsimų partnerių kol kas nesimato, o ir viešumo apie "amžiaus projektą" ne per daugiausia. Reikia tik tikėtis, kad nebus padaryta nepataisomų klaidų, o laikui bėgant bus suvokta ir ryšių su visuomene svarba bei poreikis įsiklausyti į partnerių interesus.