Informaciją apie vieno ar kito įvykio tikimybę bene geriausiai atspindi kaina, ji dažnai yra tikslesnė už apklausų rezultatus ar oficialius atsakymus, Vilniuje vykusiame seminare apie eksperimentinę ekonomiką kalbėjo Rimvydas Baltaduonis, JAV Chapmano universiteto Ekonomikos mokslų instituto daktaras. Todėl kai kurios garsios JAV įmonės, norėdamos sužinoti, ar tam tikras projektas bus atliktas laiku, visiems darbuotojams (nuo valytojų iki vadovų) organizuoja spėjimų rinkas (angl. prediction market): įmonės viduje pradedama prekyba dviejų rūšių „akcijomis“, viena iš jų pirkėjui uždirbs dolerį, jei projektas bus atliktas laiku, o kita – jei projektas vėluos.

Nors skirtingas pareigas einantys darbuotojai žino nevienodą kiekį informacijos apie tokių „lažybų“ kūrėjus dominančio projekto eigą, ilgainiui akcijų kaina itin tiksliai nusako projekto likimą – pvz., jei akcija „projektas nebus atliktas laiku“ rinkoje kainuoja arti 1 USD, darbuotojai žino ar bent intuityviai jaučia, kad projektas vėluos, nors už jį atsakingas asmuo oficialiai gali žadėti priešingai. Panašias tendencijas ir tikslesnius nei gyventojų apklausų rezultatus mokslininkai pastebi ir tokio tipo rinkimų baigties „biržose“ internete ar net teroristinio išpuolio grėsmės „biržose“ tarp JAV specialiųjų tarnybų pareigūnų. Žinoma, tokie eksperimentinės ekonomikos metodai yra vieši ir legalūs tik vienintelėje JAV valstijoje, tačiau panašius imitacijos mechanizmus mokslininkai ir įmonės pradeda taikyti aiškindamiesi rinkos reakciją į naujus mokesčius ar kainas, analizuodami finansų bei kitas rinkas ir prognozuodami jų dalyvių elgesį.

Skaityti toliau

reklama:

Bent keli litai

Bartas WilsonasTikri pinigai ir galimybė bent simboliškai jų užsidirbti yra svarbi eksperimentinės ekonomikos tyrimų dalis, VŽ pasakojo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete praktinį seminarą kartu su p. Baltaduoniu vedęs Bartas Vilsonas (Bart Wilson), Chapmano universiteto Ekonomikos mokslų instituto profesorius. Priklausomai nuo sėkmės seminare rengtuose aukcionuose ar akcijų biržose jų dalyviai užsidirbo keliolika ar keliasdešimt litų, o po kiekvieno žaidimo organizatoriai, turėdami specialią programinę įrangą, galėjo iškart pateikti grafikus ir lenteles, kaip „rinka“ elgėsi normaliomis sąlygomis ar įvedus naujas taisykles. Daugelį realių rinkos burbulų dalyviams paaiškino jų pačių elgesys prekiaujant virtualiomis akcijomis – nors prekybos metu vartotojams buvo aiškiai matoma vidutinė perkamų investicijų grąža, kitų dalyvių pelningus sandorius matydami žaidėjai (dauguma jų buvo dėstytojai ar ekonomistai) ilgą laiką prekiavo išpūstomis kainomis, o klestėjimo metu šurmuliavusi auditorija pritilo ir puolė paniškai išsiparduoti bet kokia kaina, kai „burbuliniai“ sandoriai sustojo. Žinoma, tokia finansų rinkų imitacija labiau praverčia siekiant geriau ją suprasti ar, pvz., atkreipiant vyriausybių dėmesį į tai, kad galbūt ir neverta gelbėti nuo fundamentalių reikšmių gerokai nutolusias turto kainas norinčius išlaikyti verslus, kalba p. Baltaduonis. Tačiau eksperimentinės ekonomikos metodais imituojami aukcionai gali būti naudingas įrankis vyriausybėms ar verslams išbandant, ar ir kokia kryptimi judės kainos bei vartotojų lūkesčiai keičiant rinkos sąlygas. Vis dėlto abu mokslininkai pripažįsta, kad eksperimentinė ekonomika praktikoje yra dar palyginti naujas ir nedažnai taikomas tyrimų metodas.

Konkretūs klausimai

Pono Vilsono teigimu, norint išbandyti rinkos elgesį kiekvienam individualiam atvejui reikia kurti skirtingas (bet nesudėtingas) programas, kruopščiai parinkti imitacijos klausimus ir sąlygas. Be to, eksperimentinės ekonomikos metodai, kaip ir kiti tyrimai, nėra neklystantys. Pavyzdžiui, net jei Lietuvos vyriausybė būtų tokiais būdais prognozavusi akcizo mokesčio surinkimą prieš drastiškai jį pakeldama, jei tyrimo sudarytojai neįvertintų tokio veiksnio kaip gerokai pigesni degalai kaimyninėse valstybėse, rezultatai visiškai neatitiktų tikrovės. „Tačiau labai konkrečioms komunalinių paslaugų, energetikos, paskolų bei daugelio kitų rinkų problemoms analizuoti bei dalyvių elgesiui prognozuoti eksperimentinė ekonomika gali atverti naujų galimybių“, – tvirtina p. Vilsonas, besidomintiesiems nemokamai siūlantis savo universitete sukurtas ir tiriamas programas, imitacijos modelius.