Pagal studijos rengėjų apskaičiavimus, buitiniams vartotojams gali tekti mokėti net 69 cnt./kWh, jei Lietuvai nepavyktų importuoti pigesnės elektros energijos iš užsienio ir tektų verstis tik neefektyviose Lietuvos elektrinėse deginant naftos produktus ar dujas.

Nors LEI įvardijo šį scenarijų kaip „juodžiausią“ ir užtikrino, kad net ir jo atveju Lietuva neliks be elektros energijos, visai Lietuvos ekonomikai tai būtų žiaurus smūgis. Infliacijos šuolis ir BVP augimo sumažėjimas, anot Andriaus Kubiliaus, sukels šalyje ekonominę krizę. Būtent šis argumentas vertinamas kaip svarbiausias, derantis su ES Komisija dėl galimybių pratęsti IAE darbą.

Skaityti toliau

Optimizmo Vyriausybės planuose nėra

Tačiau pačios Vyriausybės planai, kaip išgelbėti Lietuvą nuo energetinės ir ekonominės krizės, deja, neįkvepia optimizmo. Maksimalus tikslas – išsiderėti IAE darbo pratęsimą bent iki 2012 metų, kada turėtų pilnai pradėti veikti papildomi, efektyvesni elektros energijos generatoriai Lietuvos elektrinėje. Tačiau šių derybų sėkmė, kaip nurodė svarbiausias derybininkas Aleksandras Abišala, - ne daugiau 5%.

Realistiškesni planai numato remtis importuojama elektros energija, iki kol bus pastatyta naujoji atominė elektrinė. Importuoti elektros energiją planuojama ne tik iš Rusijos, bet ir iš Ukrainos ar net iš Šiaurės šalių (per Estiją, Latviją), nes tai būtų pigiau, nei deginti dujas Lietuvos elektrinėse. Vis dėlto nėra jokių garantijų, kad Lietuva galės importuoti elektros energijos bet kuriuo metu, o tiekėjai nesinaudos beviltiška Lietuvos situacija ir nekels parduodamos elektros energijos kainos. Be to, kai kuriais atvejais (pvz., tariantis dėl elektros energijos importo iš Ukrainos) nėra aišku, ar užteks dabartinės infrastruktūros, kad būtų galima užtikrinti elektros energijos tiekimą.

Lietuvos vyriausybė taip pat ketina laikytis planų didinti egzistuojančių elektrinių pajėgumus, pradėti eksploatuoti naujus, efektyvesnius blokus Lietuvos elektrinėje (400 MW), pastatyti mažesnės galios blokus kituose Lietuvos miestuose. Tačiau vėl gi – visos elektros energijos gamybos kompensavimo priemonės pradės veikti vėliau nei 2010 m. sausio 1 d. Be to, daugelis jų priklausys nuo dujų tiekimo. Kol kas nėra net oficialių įsipareigojimų jau dabar imtis darbų, kurie užtikrintų, kad žymiai išaugę importuojamų dujų kiekiai fiziškai galės pasiekti elektrines – tam gali prireikti modernizuoti dabartinius vamzdynus.

Tačiau svarbiausia – į būsimų elektros energijos kainų prognozes nėra įtraukti įvertinimai, kiek dujos kainuos 2010-2012 metais. Kaip rodo dabartinės tendencijos, jau vien iki 2010 m. dujos Lietuvai gali brangti apie 40% ir tai lems net ne „Gazpromo“ apetitas, o agresyvėjanti Kinija, kuri didina iš Turkmėnistano perkamų dujų kainą. Todėl net sąlygiškai pesimistiškiausias scenarijus dėl elektros energijos kainų brangimo gali pasirodyti besąs labai švelnus.

Taupyti – nebemadinga?

Vis dėlto šiame pesimizmo fone galima pamėginti įžvelgti mažytę kibirkštėlę vilties. Šokas dėl išaugusių elektros energijos kainų gali vartotojus priversti prisiminti priemonę, apie kurią Vyriausybės energetikos planuose bemaž pamiršta. Tai efektyvumo ir taupymo didinimas.

Vyriausybė ir energetikai, pernelyg įsijautę į naujų pajėgumų planavimą, bemaž užmiršo, kad didžiausias Lietuvos energetinio saugumo resursas – elementarus efektyvumo didinimas. Šiuo metu Lietuvos energetinis efektyvumas yra bemaž žemiausias visoje ES. Vertinant pagal gyventojų skaičių ir sukuriamą BVP, mes suvartojame tiesiog nepadoriai daug energijos. Dar 2001 m. Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje buvo nurodyta, kad namų ūkio, prekybos bei aptarnavimo ir transporto sektoriuose galima sutaupyti iki 50% suvartojamų energijos išteklių. Deja, 2007 m. Energetikos strategijoje jau galima užtikti tik simbolinį taupymo tikslą:  „pradedant 2008 m. sausio 1 d., per 9 metus sutaupyti 9% galutinės energijos, palyginti su 2005 m. galutinio energijos suvartojimo lygiu“. Strategijos įgyvendinimo programoje 2008-2012 metams paliktas dar kuklesnis uždavinys: „Įgyvendinti energiją taupančias ūkio šakų priemones, kurios leistų per 3 metus, pradedant 2008 metais, sumažinti lyginamąsias galutinės energijos sąnaudas 1,5%.“

Tai tiesiog juokinga. Kuomet laukiama energijos išlaidų padidėjimo bemaž dvigubai, o kartu bemaž nepradėjome nė vieno rimtesnio energijos taupymo projekto (net daugiabučių renovacijoms vyriausybė nėra pasiruošusi tinkamai), mes kalbame apie taupymą tik 1,5%. Galbūt iš skandinavų mums derėtų importuoti ne elektros energija, o energijos taupymo programas?

Galima viltis, kad galutinis vartotojas bus racionalesnis už valstybės strateguotojus ir išaugus kainoms pats ims skaičiuoti, kokią elektros lemputę ar skalbimo mašiną nusipirkti. Būtent šis energetinis šokas 2010 m. turėtų tapti didžiausiu postūmiu į energetinio saugumo didinimą.