"Mes neturime lietuviškų komercinių bankų, todėl tiesiogiai turėti įtakos palūkanoms už kreditus, paimtus litais, neturime galimybių. Taigi negalime apsaugoti ir bankų skolininkų nuo milžiniškai išaugusių skolų aptarnavimo išlaidų, – p. Valinską cituoja "Sekundė", rašo naujienų portalas delfi.lt. – Akivaizdu, kad Lietuva švedams rūpi tik tiek, kiek jiems naudinga. Tačiau nereikėtų spausti mūsų šalies į kampą".

Lietuvos bankui lapkritį sumažinus privalomųjų atsargų normą nuo 6% iki 4%, atsilaisvino milijardas litų. Bankinėje sistemoje tuomet staiga atsirado laisvų lėšų, jas, kaip praneša patys bankai, savo nuožiūra panaudojo pagal poreikius.

Skaityti toliau

reklama:

"Paaiškėjo, kad poreikis itin paprastas – pinigai akimirksniu buvo išpumpuoti į pagrindinius Skandinavijos šalių bankus", – teigė Seimo pirmininkas. 

Anot jo, per kelerius metus iš Lietuvos iškeliavo 12 mlrd. Lt.

Jis teigė, jog yra idėja steigti tokį banką, kuriame šalies fiziniai asmenys laikytų indėlius, o juridiniai asmenys turėtų sąskaitas ir banku naudotųsi kaip finansų instrumentu verslui plėtoti.

"Jeigu skandinavų bankai "bankrotina" Lietuvą, mes galime svarstyti: ar nevertėtų perimti iš jų šalies įmonių ir žmonių pinigų", – teigė p. Valinskas.