Juoba kad senokai norėjau į tokius klausimus atsakyti.

1 Ar skaitote blog’us?

Taip. Pagal tinklaraščių fermas (arba tvenkinius): ir livejournal, kur randu artimiausia pagal dvasios sanklodą draugiją (yra ir keistų būtybių nemažai, bet mano valia – skaityti ar ne), ir blogas.lt, kur yra keli verti dėmesio autoriai, ir blogger.com, ir ne vieną atskirą – ir lietuviškus, ir angliškus, ir rusiškus, ir lenkiškus. Praktiškai būtent tinklaraščiai dabar yra pirmiausia mano peržiūrima žiniasklaida. Po to – interneto naujienų vartai, po to – specializuoti interneto vartai – t.y. (daugiau ar mažiau), žurnalai internete. Kitko man nelabai dabar jau ir reikia. Išskyrus knygas.

2. Ar naudojate blog’us, kaip informacijos šaltinį?

Taip. Labai dažnai. Jie man yra pirmiausia informacijos šaltinis apie potencialius autorius, kurie labai dažnai būna labai įdomūs ir gabūs žmonės. Vieną dėsnį apie juos tikrai galiu suformuluoti: jeigu žmogus skaito fantastiką, devyniasdešimt procentų galima laiduoti, kad tai yra geras žmogus. Dešimt procentų paliksime visokiems niekdariams, kurie skaito fantastiką, ieškodami scenarijų savo piktadarybėms.

Riaušių Paryžiuje ir Australijoje metu informacijos pirmiausia ieškojau tinklaraščiuose. „Nesutinkančių maršai“ Rusijoje: įvairiapusė informacija, iš kurios gali pasidaryti savo išvadas – tik tinklaraščiuose. Naujųjų Šventojo Tėvo žingsnių analizė išsamiausia ir įvairiapusiškiausia yra tinklaraščiuose.

3. Ar vertinate blog’us, kaip patikimą informacijos šaltinį? (atsakymas 1-10 balu skalėje, 1 – nepatikimas. 10 – labai patikimas)

Taip. Neretai laikau patikimesniais nei kai kurios tradicinės informacijos priemonės. Tačiau čia, kaip ir daugeliu atveju gyvenime, viskas priklauso nuo „kredito istorijos“. Jeigu rašytoją skaitau seniai ir matau, kad jis adekvatus, „nepjauna“ nei „grybų“, nei „rabarbarų“, labai dažnai pasitikėsiu labiau nei kuriomis ne kuriomis daugiau ar mažiau institucionalizuotom informavimo priemonėm. Kaip ir labiau pasitikėsiu žmogaus, savo akim mačiusio rasines riaušes Australijoje įrašais, negu kokiu nors tos šalies dienraščio vedamuoju.

Tokie tinklaraščiai su „kredito istorija“ verti patikimumo balo 9–10. Kiti – vis dėlto 2–3, bet juk šiuo atveju atsirinkti, kuo pasitikėsi, yra tikrai paprasta.

4. Ar cituojate blog’us?  

Tinklaraščius cituoju noriai. Ir savo įrašuose, ir žurnalo tekstuose. Galų gale, mūsų žurnalo dialogas su aktyvesniais skaitytojais tampa jau savotiškai hibridinis: dalis jo puslapiuose, dalis – internete, ir visa tai persipina, ir nuo to tik mums tik įdomiau dirbti. Spaudoje esu jau daug metų, bet tokio interaktyvumo, tokio bendradarbiavimo, greitai pramušančio visas „klanines“, „mikromafijines“ sienas, dar niekada nebuvo. Tai atveria siaubingai įdomias galimybes – pavyzdžiui, žaibu gauti interviu iš kokio nors pakankamai toli esančio įdomaus pašnekovo, pasitelkti didžiulius išmanymo ir gebėjimų išteklius visame pasaulyje.

5. Ar blog’ai Lietuvoje turi poveikį žiniasklaidai?

Turi. Kol kas jie nediktuoja dienotvarkės – tai labiau daro TV ir naujienų vartai internete, bet jau diktuoja temas. Jie jau ugdo ekspertus, pateikia šaltinius ir kontekstus.