Aplinkos ministras siūlo 42 urėdijas jungti į vieną valstybės įmonę

Publikuota: 2017-01-12 Autorius: Atnaujinta 2017-01-12 14:51 Rašyti komentarą

Kęstutis Navickas, aplinkos ministras, remdamasis gerąją užsienio šalių praktika, siūlo 42 valstybės valdomas miškų urėdijas jungti į vieną bendrovę ir taip užtikrinti efektyvesnį valstybinių miškų ūkio valdymą.

Kęstutis Navickas, aplinkos ministras: „Valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą“.
Valdimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Kęstutis Navickas, aplinkos ministras: „Valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą“. Valdimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Esu įsitikinęs, kad valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leistų padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę, – pranešime teigia p. Navickas.

Jo teigimu, miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus.

„Toks yra mūsų pagrindinis tikslas“, – tęsia ministras.

Kaip nurodoma pranešime, ministras išplatino oficialų kreipimąsi Aplinkos ministerijai (AM) pavaldžioms įstaigoms ir įmonėms, kurios įtrauktos į planuojamą miškų reformą. Oficialiame rašte atskleidžiamos politinės reformų gairės ir siūloma teikti konstruktyvius pasiūlymus, kurie vestų efektyvesnio ir skaidresnio valstybės turto ir gamtos išteklių valdymo link.

Raginimai ir iš prezidentūros, EBPO

Lina Antanavičienė, prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja ekonomikos klausimais, trečiadienį pabrėžė, kad, kaip ne kartą Lietuvos dėmesį yra atkreipusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacija (EBPO), „urėdijų sektorius turi būti sutvarkytas“.

„O sutvarkymas reiškia, kad urėdijų skaičius turi būti sumažintas ir jos turi dirbti efektyviai, skaidriai ir nešti valstybei naudą“, – atsakydama į žurnalistų klausimus apie valstybės valdomų įmonių efektyvumą, be kita ko, sakė p. Antanavičienė.

Taip pat trečiadienį prezidentė pasiūlė įstatymu apriboti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijas, o miškų urėdijų vadovai yra tarp ilgiausiai valstybės valdomoms įmonėms vadovaujančių.

Nors per pastaruosius dvejus metus kelis kartus žadėta imtis įstatymo pakeitimo, tas iki šiol nebuvo padaryta, nes „ankstesniame Seime nebuvo politinės valios“. 

42 urėdijos įstatymu buvo skandalingai įteisintos dar 2015 m. pavasarį, kai atmetus prezidentės veto 103 Seimo narių balsais iš esmės buvo blokuota šio sektoriaus pertvarka.

Prezidentūra viliasi, kad prieš porą mėnesių dirbti pradėjęs naujasis Seimas jau turės pakankamai politinės valios įgyvendinti EBPO reikalavimus dėl miškų urėdijų pertvarkos. 

Jungtinę įmonę planuoja nuo 2018 m.

Pasak p. Navicko diskusija dėl reformos su suinteresuotom grupėmis vyks per vasarį, o reikalingi įstatymai bus teikiami svarstymui ir balsavimui Seimo pavasario sesijos metu.

Su valstybinio miškų ūkio pertvarkos koncepcija, siūlymais yra supažindinta didžiausias Seimo valstiečių-žaliųjų frakcija. Ministras sakė, kad tikisi Seimo pritarimo reformai, pabrėždamas, kad "emocinį lauką" padės įveikti argumentų kalba, kad pati pertvarka nepalies "miške dirbančių", o sėdinčius maždaug 800 kabinetuose, iš kurių AM specialistų vertinimais I etape gali būti atleista 250.

Pasak Donato Dudučio, AM Miškų departamento direktoriaus, nauja valstybės įmonė, jei bus pritarta pertvarkai Seime, pradės veikti nuo 2018 m. sausio.

Urėdijų aplinkosauginės funkcijos bus atskirtos ir perduotos Valstybinei miškų tarnybai, o Generalinė miškų urėdija naikinama.

"Visos ES šalys, išskyrus Vengriją, yra nuėję urėdijų stambinimo keliu", - žurnalistams sakė p. Dudutis. Tai leidžia valstybinius miškus valdyti efektyviau, duoda didesnę grąžą mokesčių mokėtojams.

"Naudos ir kaštų analizės kol kas neturime, viskas matysis reorganizavimo projektuose. Tačiau akivaizdu, kad efektyvesnis centralizuotas miškų ūkio valdymas lyginant su išskaidytu, turės teigiamą ekonominį efektą", - VŽ komentavo p. Dudutis.

Pasak ministro, bus suformuota valdyba, į kurią bus konkurso būdų atrinkti ir nepriklausomi valdybų nariai, kuriems bus keliami "skaidrumo, sėkmingo privataus verslo", kiti kriterijai.

Ponas Navickas teigia, kad svarbu didinti valstybei gaunamą naudą iš valdomo miško, o konkrečius ekonominius tikslus naujos įmonės vadovybei kels valdyba.

Pati pertvarka ministerijos atstovų teigimu gali apimti keturis metus.

Urėdijos veikia neefektyviai

Kaip nurodo AM, šiuo metu miškų urėdijų veiklos efektyvumas yra nepakankamas, o šių įmonių gyvybingumas iš esmės palaikomas tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičiaus mažinimo (per 12 metų jų sumažėjo beveik 1.000-čiu) ir investicijų į miškus (privalomieji miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbai) mažinimo sąskaita.

Tiesiogiai miške dirbančių specialistų darbo užmokestis Lietuvoje yra nekonkurencingas, lyginant su kaimyninėmis ES valstybėmis (~ 2 kartus mažesnis nei Latvijoje ar Lenkijoje), tą patį darbą atliekančių miškininkų atlyginimai atskirose urėdijose skiriasi iki 2 kartų.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::kaip_europoje_valdomi_miskai

Kaip nurodo AM, šiuo metu veikiantis valstybinių miškų valdymo modelis susiformavo prieš dvidešimt metų ir nuo to laiko egzistuoja be jokių esminių pokyčių, nepaisant to, kad vadybos ir politikos principai kito.

Šį modelį sudaro biudžetinė įstaiga Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir 42 valstybės įmonės miškų urėdijos, iš dalies – VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“. Miškų urėdijos yra pelno siekiančios įmonės, kurios vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą joms patikėtuose valstybiniuose miškuose ir atlieka kitas valstybės deleguotas funkcijas.

42-ose Lietuvos urėdijose dirba apie 4.000 darbuotojų, iš kurių – maždaug 1200 profesionalių miškininkų, tiesiogiai dirbančių miške. Dar 800 specialistų dirba miškų urėdijų administracijose.

Pono Navicko nuomone, reforma prisidėtų prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, nes tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebūtų mažinamas, o iš sutaupytų lėšų būtų galima gerokai padidinti darbuotojų atlyginimus.

Be EBPO ir Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės valdomų įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo auditą, pabrėžia, kad valstybinis miškų ūkio sektorius Lietuvoje yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių agroverslo bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Agrochema, UAB146.3763.451179
Pieno žvaigždės, AB163.7903.187305
Kauno grūdai, AB316.3229.508726
Agrokoncerno grūdai, UAB193.5031.03676
Amilina, AB 138.355-4.087433
Linas Agro, AB427.3845.322124
Rokiškio sūris, AB grupė 172.5753.2841.028
Žemaitijos pienas, AB144.2733.3661.201
Scandagra, UAB121.4131.73181
Agrorodeo, UAB306.3741.85030
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis
Kviečiai (Euronext)Eur/t170.25-0,002928258
Rapsai (Euronext)Eur/t418.00-0,001791045
Kukurūzai (Euronext)Eur/t169.000
Kviečiai (JAV)USD/bu.432.25-0,002883506
Kukurūzai (JAV)USD/bu.365.500
Sojos pupelės (JAV)USD/bu.1,078.000,002091564
Sojos rupiniai (JAV)USD/bu.349.400,001720183
Sojų aliejus (JAV)USD/bu.35.630,001968504
Atnaujinta: 2017-01-18 22:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis
Skerdenos (JAV)USD/100lb.119.800,001881664
Veršeliai (JAV)USD/100lb.131.030,000763796
Kiaulienos korpusai (JAV)USD/100lb.74.980,002674691
Atnaujinta: 2017-01-18 22:30. Šaltinis: Bloomberg
Žaliavų kainos
PavadinimasKiekisKainaPokytis
Cukrus (ICE)USD/t534.60-0,007057949
Kava Arabica (ICE)USD/100lb.147.80-0,01400934
Kava Robusta (ICE)USD/100lb.2,240.00-0,00621118
Kakava (ICE)USD/100lb.1,798.000,003348214
Atnaujinta: 2017-01-18 22:30. Šaltinis: Bloomberg
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Apskritis
1 UAB „Agrosfera“ 4.302% Kauno
20 UAB „Grūdainė“ 961% Vilniaus
32 UAB „Juodoji audinė“ 779% Kauno
39 UAB „Gerilita“ 738% Klaipėdos
113 UAB „AGRODETALĖ“ 381% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau