Labiausiai tikėtinuose scenarijuose apie nuosmukį nekalbama

Vytautas V. Žeimantas

Nors finansų rinkose tvyro neramumai, Lietuvos komerciniai bankai savo atnaujintose prognozėse Lietuvos BVP augimą 2012 m. mažina tik vienu ar pusantro procentinio punkto – iki 4%. Toks scenarijus, anot bankų, yra labiausiai tikėtinas, tačiau jie neatmeta ir Graikijos bankroto, euro susilpnėjimo bei ekonomikos nuosmukio pasaulyje tikimybės. Tokiu atveju vargu ar augimo  2012 m. gali tikėtis ir Lietuva.

Atnaujintose prognozėse „Danske“ bankas Lietuvos BVP augimą 2012 m. sumažino vienu procentiniu punktu – iki 3,9%.

„Toks yra išankstinis vertinimas, galutines atnaujintas prognozes planuojame pristatyti spalį“, – pažymi Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Kad nedarbas sparčiai trauktųsi, Lietuvos ekonomika, anot analitikės, turi augti bent 5%. Vadinasi, didelis nedarbas išliks ir 2012 m.

„Lietuvai aktualu, kokio augimo galime tikėtis ilgalaikiu laikotarpiu. Šiuo atveju 3–4% tikrai netenkina, nes taip kildami Europos Sąjungos vidurkio nepasieksime dar ilgai“, – teigia p. Klyvienė.

Lietuva yra besivystanti valstybės, o tokios valstybės paprastai yra pasmerktos augti greičiau, nes padidinti našumą jose yra gerokai paprasčiau nei išsivysčiusiose valstybėse.

Eksportas augs

Nors finansų rinkose neslūgsta neramumai, „Danske“ prognozuoja, kad Lietuvos eksporto apimtis 2012 m. didės 4,9%. Šiemet bankas tikisi 9,2% eksporto augimo.

„Prognozuojame, kad Vokietijos ekonomika dėl šių neramumų sulėtės tik 0,1 procentiniu punktu, nafta taip pat neturėtų labai atpigti, todėl ir kitais mūsų eksporto rinkai – Rusijai – didesnis sulėtėjimas negresia“, – savo argumentus pateikia p. Klyvienė.

Eksportas iš Lietuvos išskaidytas į daugelį šalių, mes eksportuojame daug produktų, dauguma jų yra tarpinio vartojimo – visa tai turėtų padėti atsilaikyti eksporto rinkose.

„Danske“ prognozuoja, kad namų ūkio išlaidos 2012 m. augs 4% (2011 m. – 5,6%). Vasarą darytose prognozėse bankas tikėjosi 0,5% didesnio namų ūkių vartojimo augimo.

„Valstybė nesiima jokių papildomų taupymo priemonių ir tai turės teigiamos įtakos vartojimui“, – mano p. Klyvienė.

Sunkiausia, anot jos, prognozuoti investicijų apimtį. Pasaulio bėdos susijusios su finansų sektoriumi, todėl bankų galimybės skolinti mažėja. Įmonės sulaukia prastų žinių iš savo pardavėjų ir taip pat atideda investicijas. Nuostolius dėl privačių investicijų trūkumo padės sušvelninti Europos Sąjungos lėšos, jų 2012 m. planuojama įsisavinti 1,5 mlrd. Lt daugiau nei šiemet.

Neaiškumų pakanka

SEB bankas tikimybę, jog pasaulio ekonomika lėtės, tačiau recesijos bus išvengta, vertina 55%, o pesimistiniam scenarijui skiria 30%.

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, teigia, jog išsipildžius labiausiai tikėtinam scenarijui Lietuvos BVP 2012 m. augs 4%. Atitinkamai eksportas palyginamosiomis kainomis didės 5%, valstybės išlaidos – 4%, o namų ūkio išlaidos – 4,5%.

„Realus darbo užmokestis greičiausiai didės 1%, tačiau vidaus vartojimą skatins kiek sumažėjęs nedarbas“, – teigia p. Nausėda.

SEB bankas tikisi, kad kitąmet investicijos dėl mažos palyginamosios bazės išaugs 30%.

Pasaulio ekonomika, anot SEB banko, turėtų išsilaikyti nenukritusi todėl, kad nekilnojamojo turto burbulas jau sprogo, statybų aktyvumas ir dabar labai menkas, o gyventojų įsiskolinimas per kelerius pastaruosius metus mažėjo.

„Tačiau pasaulinės recesijos atmesti negalime. Jeigu sugrius Graikijos ūkis, susilpnės euras, neigiamus krizės padarinius pajus  Vokietija, per bankų sektorių – ir Prancūzija. Tuomet būtų naivu augimo tikėtis ir Lietuvoje“, – teigia p. Nausėda.

Anot jo, pirmojo skambučio galime sulaukti netrukus – per porą artimiausių mėnesių turės būti išspręsti Graikijos reikalai.

***

Tekstas skelbtas dienraštyje "Verslo žinios"