Lietuvos bankas sumažino 2012 m. BVP augimo prognozę (PAPILDYTA)

Komerciniams bankams jau sumažinus Lietuvos BVP augimo prognozes, to imasi ir pagrindinis šalies bankas. (papildyta nuo antro skyriaus)

Ketvirtadienį prognozes atnaujino ir Europos Komisija. Net ir sumažinusi BVP augimo prognozes ji mano, kad Lietuvos, Estijos ir Latvijos ekonomikos kitąmet augs greičiau nei kitų ES valstybių.

Laukiama, kad netrukus prognozes peržiūrės ir Lietuvos Finansų ministerija.  

Atnaujintos prognozės, skelbiama LB pranešime, atspindi dėl įtampos pasaulio finansų rinkose prastėjančius gyventojų ir įmonių lūkesčius.

"Tvyrant nerimui pasaulio rinkose, prastėja Lietuvos namų ūkių ir įmonių lūkesčiai dėl tolesnės ekonominės raidos Lietuvoje ir dėl padėties darbo rinkoje. Manome, kad įmonės bus atsargesnės investuodamos ir samdydamos darbuotojus, todėl jau artimoje perspektyvoje numatome mažesnį nei anksčiau tikėtasi ekonomikos augimą“, – komentuoja Mindaugas Leika, LB Ekonomikos departamento direktorius.

LB pažymi, kad šiuo metu realiojo BVP augimą daugiausia didina privatus vartojimas, augantis nuo praėjusių metų pabaigos - vartojimą iš pradžių skatino gerėję namų ūkių lūkesčiai, o pastaruoju metu jį palankiai veikia atsigaunanti darbo rinka – didėjęs dirbančiųjų skaičius ir darbo užmokestis. Privataus vartojimo atsigavimą, anot LB, rodo ir kylanti mažmeninė prekyba – daugiau parduodama tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio vartojimo prekių.

"Nesitikime, kad tokios tendencijos išliks artimiausioje ateityje - pagal prognozes, metų pabaigoje privatus vartojimas nustos spartėti, o vėlesniais ketvirčiais augs lėčiau", - teigia p. Leika.

LB numato, kad privatus vartojimas, šiemet paaugęs 6,3%, kitąmet padidės 3,5%. Rugpjūtį prognozuota atitinkamai 6,1% ir 5,2% augimas.

Eksporto tempas lėtės

Anot LB, ir eksportas kils mažesniu tempu. Prekių ir paslaugų eksporto prognozę kitiems metams LB apkarpė nuo 5,7% iki 5,3%, tuo tarpu lūkesčiai dėl šių metų geresni - LB sako, kad eksportas 2011 m. turėtų pašokti 13,2%, rugpjūtį laukta 12% augimo.

LB dėsto, kad paskutiniu metu užsienio prekybos pokyčius reikšmingiausiai lemia reeksportas. Jis tebėra didesnis negu prieš metus, tačiau pagal sezoniškai pakoreguotus duomenis per paskutinius kelis mėnesius reeksportas krito. Jis sumenko dėl svariai sumažėjusio lengvųjų automobilių pardavimo, o tai turėjo poveikį bendroms tiek prekių eksporto, tiek prekių importo tendencijoms, sako LB. Jis nurodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas taip pat yra didesnis nei prieš metus. Pastaruoju metu, pagal sezoniškai pakoreguotus duomenis, šis eksportas vis dėlto nekilo – daugelio prekių eksporto apimtys yra stabilios.

"Tokią eksporto raidą, kaip minėta, lemia vangesnė importo paklausa užsienio valstybėse. Svarbu pažymėti, kad tuo pat metu Lietuvos eksporto rinkos dalis tebedidėja. Išorės paklausa turėtų didėti mažiau, todėl prognozuojama, kad ir eksportas kils mažesniu tempu", - komentuoja LB.

Infliacija bus menkesnė

Mažėjant kainų spaudimui pasaulyje, taip pat dėl kai kurių administracinių sprendimų, LB teigimu, Lietuvoje numatoma mažesnė nei anksčiau prognozuota infliacija. Šiemet LB laukia 4,2% vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojo kainų indeksą (rugpjūtį prognozuota 4,4%), o kitąmet - 3% (anksčiau tikėjosi 4,1%).

"Per metus pakilusios maisto kainos tebėra svarbiausias infliacijos Lietuvoje veiksnys, tačiau jo poveikis silpsta lėčiau kylant pasaulinėms maisto žaliavų kainoms. Didėjant nerimui dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų, naftos kaina per metus pakilo mažiau, todėl sulėtėjo degalų metinis brangimas Lietuvoje ir sumažėjo degalų įtaka infliacijai. Administruojamųjų kainų poveikis, priešingai, didėja, šias kainas labiausiai kelia dėl brangstančio importuojamo kuro kylanti šiluminės energijos kaina. Nuo vidaus vartojimo kaitos priklausančios – pramoninių prekių ir rinkos paslaugų - kainos, įtraukiamos apskaičiuojant grynosios infliacijos rodiklį, daro mažą įtaką infliacijai", - komentuoja LB.

Ši įtaka artimiausiu metu, pasak LB, neturėtų daug sustiprėti, nes didėja rizika, kad, prastėjant padėčiai pasaulio ekonomikoje, lėčiau augs ir Lietuvos ūkis. Taigi, prastėjant užsienio šalių ir Lietuvos ekonominės raidos vertinimui, numatoma mažesnė infliacija tiek 2011, tiek 2012 m.

Koreguoja nedarbo prognozę

LB taip pat pakoregavo nedarbo ir užimtumo prognozės 2012 metams - netikrumas dėl ūkio raidos perspektyvų, anot LB ekonomistų, verčia manyti, jog darbo rinkos ateitis bus mažiau palanki nei tikėtasi anksčiau.

Vidutinis metinis nedarbo lygis ateinančiais metais, LB prognozėmis, turėtų sudaryti 13,6%, kai rugpjūtį dar laukta 13% rodiklio.

"Šiemet didėjant užimtumui, nedarbas sumažėjo daugiau negu tikėtasi. Pagal statistiką, pastebimai mažėjo bedarbių tarp jaunimo, dažniau darbo susirasdavo ir ilgalaikiai bedarbiai. Šių grupių nedarbo lygis dėl nuosmukio buvo itin padidėjęs. Vis dėlto netikrumas dėl ūkio raidos perspektyvų verčia manyti, kad darbo rinkos ateitis bus mažiau palanki nei tikėtasi anksčiau. Todėl nedarbo ir užimtumo prognozės 2012 m. taip pat pakoreguotos", - sako LB.

Užimtumo augimo uprognozę 2012 metams LB sumažino nuo 2,7% (tokį rodiklį prognozavo rugpjūtį) iki 1,6%. Nors LB tikisi, kad vidutinis darbo užmokestis toliau didės, tačiau jo augimo prognozę irgi apkarpė - dabar LB prognozuoja darbo užmokestį kitais metais augsiant 3%, kai rugpjūtį laukė 5,3% pakilimo. Tačiau prognozę šiems metams LB pagerino - nuo 3,8% iki 4%.

"Didėjant aktyvumui ir kai kuriose ekonominės veiklos rūšyse trūkstant tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, šalyje kyla vidutinis darbo užmokestis. Per metus padidėjusiam darbo užmokesčiui didžiausią įtaką daro paslaugų sektorius, tačiau jis kyla ir kitose veiklose. Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu darbo užmokestis toliau didės", - mano LB ekonomistai.

***

Atnaujintos Lietuvos banko prognozės: