"Verslo žinios" Nobelio medalių kalykloje

Prieš gruodžio 10 d.  Stokholme ir Osle įteikiant Nobelio premijas, "Verslo žinios" spėjo apsilankyti Norvegijoje miestelyje ir užfiksuoti, kaip gimsta Nobelio taikos premijos medalis.   

Alfredas Bernhardas Nobelis 1833–1896) – švedų chemikas, inžinierius, 1895 m. Paryžiuje pasirašytu testamentu, paskutiniu iš keleto, beveik visą savo turtą, apie 94%, skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos), jos būtų teikiamos asmenims, per praėjusius metus žmonijai atnešusiems didžiausią naudą. Manoma, kad viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti tokį Nobelio sprendimą, buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas karo reikmėms.

Visas premijas, išskyrus Taikos, Stokholme laureatams įteikia Švedijos karalius. Fizikos, chemijos ir literatūros premijas skiria Karališkoji Švedijos mokslų akademija, medicinos ir fiziologijos – Stokholmo Karolio instituto (šved. Karolinska Institutet) Nobelio taryba. Šis institutas – viena iš didžiausių medicinos mokslo įstaigų Europoje.

Taikos premija teikiama Osle, Norvegijoje, ją skiria Norvegijos parlamento išrinktas Norvegijos Nobelio komitetas. Švedų taikos premijos teikimą patikėti Norvegijai prieš mirtį nusprendė pats „dinamito karalius“. Švedija ir Norvegija iki 1905 m. buvo sudariusios politinę sąjungą, o užsienio politika buvo Švedijos kompetencija. Greičiausiai Nobelis manė, kad premijos teikimą perdavus Norvegijai bus daugiau galimybių išvengti politinės korupcijos.

Nuo 1968 m. teikiama dar viena – ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti, ją skiria Švedijos centrinis bankas „Riksbank“. Kiekvienos premijos laureatams įteikiama po 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. Lt), auksinis medalis ir diplomas. Kai premija skiriama keliems asmenims, ji padalijama.

Nobelio premijų teikimo ceremonija kasmet vyksta gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną.

Kalykla

Aukso medaliai 1902–2010-ųjų Nobelio premijos laureatams buvo kaldinami Švedijos monetų kalykloje „Myntverket“, išskyrus Nobelio taikos premijos medalius. Nuo pat jų teikimo pradžios iki šiol, jau daugiau nei 100 metų, jei kaldinami Norvegijos monetų kalykloje „Norske Myntverket“. 2011-aisiais švedų kalyklai sustabdžius veiklą, viso komplekto medalių gamybą Nobelio komitetas patikėjo norvegams. 

Monetų kalykla Kongsbergo mieste, maždaug 86 km nuo Oslo į pietryčius, veikia nuo 1686 m. Aptikus kalnuose glūdinčių sidabro klodų, Danijos ir Norvegijos karaliaus Kristiano IV įsakymu 1624 m. priekalnėje pradėta kurti gyvenvietė, o vėliau pastatyta ir Karališkoji monetų kalykla. Dabar ji – antra pagal dydį iš seniausiai veikiančių Norvegijos pramonės įmonių (pirmoji – 1657 m. įkurta metalo dirbinių įmonė „Ulefos Jernværk“, dabar – „Ulefos NV“). Nuo 1686 m. visos norvegiškos monetos pirmąsyk sužvanga būtent čia.

Nuo 1686 m. iki 1818 m. kalykla buvo Danijos karalystės žinioje. Nuo 1818 m. iki 1961 m. ji buvo pavaldi Norvegijos finansų ministerijai, nuo 1962 m.  – Nacionalinio banko departamentui.

2001 m. „Mint Norway“ buvo reorganizuota į ribotos atsakomybės kompaniją, o 2003 m. privatizuota – po 50% įmonės akcijų įsigijo Suomijos monetų kalykla „Mint of Finland“ (beje, 2001 m. įsigijusi Karališkąją Švedijos monetų kalyklą) ir Norvegijos numizmatikos verslo įmonė „Samlerhuset“.

Nobelio taikos premijos medalius kaldinantis meistras, „Norske Myntverket“ techninis vadovas Torbjornas Hansaenas sako, jog kalbėti apie medalio vertę šiuo atveju negali, jis neįvertinamas. Interneto svetainė http://chemistry.about.com pateikia nuo medalio kaip simbolio atsietą jo vertę, skelbdama, kad iki 1980 m. Nobelio premijos medalis buvo gaminamas iš 23 karatų aukso. Dabar gaminamas iš 18 karatų aukso ir padengiamas 24 karatų aukso sluoksniu. Medalio skersmuo yra 66 mm, o storis ir svoris kinta priklausomai nuo aukso kainos. Iki šiol pagaminti „nobeliai“ vidutiniškai sveria 175 g ir yra nuo 2,4 iki 5,2 mm storio.

 Norvegijos miestas Kongsbergas, kuriame veikia monetų kalykla "Norske Myntverket". Joje kaldinami Nobelio taikos premijos medaliai. (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) Pati monetų kalykla. (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) Pakuojamos proginės monetos. (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) Aukso ruošinys, iš kurio gaminamas Nobelio taikos medalis. (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) Meistras Torbjornas Hansaenas gamina Nobelio taikos medalį. (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) Medalių gamybos įranga. (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) Nobelio taikos premijos medalio spaudas. (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) Meistras Torbjornas Hansaenas. (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės) Pagamintas Nobelio taikos premijos medalis. (Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės)