"Swedbank": antrą krizės bangą Lietuva išgyventų lengviau

Asta Šerėnaitė

author!!

Pasaulio ekonomikos lėtėjimas, besitęsianti euro zonos valstybių skolų krizė ir JAV kredito reitingo sumažinimas audringai nuvilnijo per pasaulines finansų rinkas, tačiau antros recesijos tikimybė yra maža, prognozuoja "Swedbank". Jei nuosmukis vis dėlto pasikartotų, Lietuva antrai recesijai yra pasiruošusi geriau nei 2008 metais.

Einamoji sąskaita beveik subalansuota, namų ūkių ir įmonių finansiniai įsipareigojimai yra mažesni, o turtas didesnis, finansų sistemos likvidumas taip pat geresnis, o įmonių produktyvumas ir konkurencingumas paskutiniais metais augo sparčiau nei daugumos kaimyninių šalių. Tokius Lietuvos pranašumus, lyginant su padėtimi 2008 metais vardina Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausias ekonomistas.

Pasak jo, tai užtikrina, kad net jei išsipildytų pesimistinės prognozės ir pasaulio ekonomiką supurtytų antra krizės banga, Lietuva antro tokio masto galėtų išvengti.

"Blogiausiu atveju Lietuvos ekonomika galėtų susitraukti keliais procentais. Gali vykti trumpalaikiai svyravimai, nes dideliems svyravimams pagrindo nėra, net jei pasaulio ekonomiką apimtų tokie svyravimai, kokie buvo prieš trejus metus ", - spaudos konferencijoje sakė p. Mačiulis.

Tačiau jis pažymi, kad antros recesijos tikimybė yra maža ir tikėtina, kad pasaulio ekonomikoms pavyks jos išvengti.

„Centrinių bankų reakcija į blogus makroekonomikos duomenis ir neramumus finansų rinkose buvo labai greita koordinuota ir kryptinga, pažadamos mažos palūkanos. Matome, kad yra labai didelis noras antrą recesiją suvaldyti, jos išvengti“, -  optimizmą grindžia p. Mačiulis.

Trys scenarijai

Pasak p. Mačiulio, šiuo metu aptariami trys galimi pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai. Didžiausia tikimybė (60%), kad pasaulio ekonomika augs lėtai 3,5 – 4 % per metus. Išsivysčiusios valstybės ir toliau žada taupymą ir struktūrines reformas.

Antrai recesijos bangai ekonomistas numato tik 30% tikimybę. Tokiu atveju, pasak jo, bendras pasaulio ekonomikos augimas, tikėtina, sulėtėtų iki 2%, išsivysčiusiose ekonomikose prasideda recesija, o euro zonos skolos krizė išplistų į didžiąsias šalis, grėstų kai kurių euro zonos šalių nemokumas.

Dar mažesnė, tik 10% tikimybė, prognozuojama trečiam scenarijui – spartesniam ekonomikos augimui, kai šis vėl paauga iki 5%.

"Tam reikėtų, kad politikai priimtų greitus, koordinuotus ir adekvačius sprendimus", - sako ekonomistas.

Suveržtais diržais

Lietuvos ekonomikoje "Swedbank" ekonomistai apskritai mato gerus ženklus. Anot p. Mačiulio, šiuo metu ūkis tik 10% atsilieka nuo aukščiausio taško prieš recesiją, BVP jau "susigrąžino" beveik pusę krizės metu prarastos vertės.

"Swedbank" ekonomistai taip pat padidino šių metų BVP augimo prognozes iki 6,3%, kitąmet augimas kiek sulėtės iki 4,7%, daugiausia dėl eksporto, kuris didės mažesniais tempais.

Dėl mažėjančių naftos ir kitų žaliavų kainų Lietuvoje prognozuojama ir mažesnė infliacija, kuri turėtų sumažėti nuo 4% šių metų pabaigoje iki 2,5% kitais metais. Anot p. Mačiulio, mažėjant infliacijai auga tikimybė, kad Lietuva galėtų atitikti Mastrichto kriterijus, kurie reikalingi norint įsivesti eurą. Tačiau nuo 2014 m. įsivesti eurą Lietuvai gali sutrukdyti kitas rodiklis - biudžeto deficitas.

"Nepaisant pakankamai spartaus ateinančių dviejų metų augimo, ilgalaikis Lietuvos BVP išlieka žemiau potencialaus", - būtinybę neatleisti susiveržtų diržų pabrėžia  p. Mačiulis.

Jis vardina, kad šiais metais išlaidos 5 mlrd. Lt viršija pajamas, kitais metais – 3 mlrd. Lt, tad kalbėti apie bet kokį išlaidų didinimą dar yra per anksti, būtina tęsti  biudžeto konsolidaciją. Taip pat, siekiant ilgalaikio augimo Lietuvai, anot ekonomisto, būtina vykdyto struktūrines reformas – tęsti sveikatos priežiūros,  švietimo reformas, liberalizuoti darbo rinką, mažinti verslą reglamentuojančių įstatymų, optimizuoti ir reformuoti valstybės įmones.

"Dabartinė ekonomika yra lūkesčių ekonomika ir labai daug nuo to priklauso. Kaip niekad svarbu dabar yra teigiami lūkesčiai, panašu, kad tai ir daro daugumoje valstybių centriniai bankai, pažadėdami mažesnes palūkanų normas", - sako p. Mačiulis.