Patentų karai stabdo technologinę pažangą

2012.01.01, 10:14

Jei negali ko nors nugalėti, prisijunk prie jo, skelbia sena išmintis. Verslas, regis, taip pat laikosi šios taisyklės. Tai rodo vis didėjantis į vadinamąjį patentų karą įsitraukiančių įmonių skaičius.

Patentų karai prasidėjo maždaug 2008 m., kai JAV interneto milžinė „Google“ pristatė pasauliui „Android“ operacinę sistemą ir pasiūlė technologijų kompanijoms diegti ją į savo įrenginius nemokamai. Tokia galimybe viena pirmųjų pasinaudojo Pietų Korėjos bendrovė „Samsung“. Tarp jos ir pačią išmaniųjų telefonų koncepciją sukūrusios „Apple“ greitai kilo pirmieji konfliktai. „Apple“ ne kartą skundėsi, kad „Samsung“ kopijuoja JAV bendrovės dizainą.

Prekybos draudimai

Patentų karai pagreitį įgavo 2011 m. viduryje, kai „Apple“ kreipėsi į Nyderlandų teismą, teigdama, kad „Samsung“ pažeidė net tris esminius kompanijos patentus, susijusius su nuotraukų galerijos peržiūra, telefono atrakinimo technologija ir būdais, kaip telefono ekranas reaguoja į paspaudimus. Rugpjūtį Nyderlandų teismas uždraudė pardavinėti šalyje kai kuriuos išmaniojo telefono „Galaxy“ modelius. Po kelių dienų panašus draudimas įsigaliojo ir daugelyje kitų ES šalių.

Ilgai nelaukusi „Samsung“ smogė atgal. Rugsėjį kompanija kreipėsi į Nyderlandų teismą, prašydama uždrausti prekybą „Apple“ įrenginiais „iPhone 4“, „iPhone 3GS“, „iPad 1“ ir „iPad 2“.

Spalį „Apple“ iniciatyva planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab 10.1“ uždrausta pardavinėti Australijoje. Išmaniųjų telefonų pionierė JAV teismo prašė uždrausti prekybą „Samsung“ gaminiais ir Amerikoje. Tačiau to pasiekti nepavyko.

Beveik tuo pat metu „Apple“ gavo smūgį iš kitos JAV kompanijos. „Motorola Mobility“ gruodį pareiškė, kad „Apple“ pažeidė keletą jos patentų ir kreipėsi į teismą, prašydama uždrausti dalies „Apple“ gaminių pardavimą visoje Europoje.

Tiesa, šis ieškinys gali būti sumanytas visai ne „Motorola“. Rugpjūčio mėnesį „Google“ už 12,5 mlrd. USD įsigijo iš „Motorola“ jos mobiliųjų technologijų padalinį „Motorola Mobility“, nors pati „Google“ niekada nesiekė gaminti to, ką darė įsigytas „Motorola“ padalinys – mobiliųjų telefonų. „Google“ siekė tik vieno laimikio – gauti septyniolika tūkstančių „Motorola“ priklausančių patentų ir dar papildomus septynis tūkstančius, laukiančius oficialaus patvirtinimo. Taip pat elgiasi ir kitos kompanijos.

Šie pavyzdžiai – lašas bylų jūroje. JAV ir Europos teismuose šiuo metu sprendžiama šimtai ieškinių dėl teisės į intelektinę nuosavybę pažeidimų. Į daugelį iš jų yra įsivėlusios technologijų kompanijos.

Galvos skausmas

Prekybos draudimo „Motorola Mobility“ pasiekti veikiausiai nepavyks, mat dizainas ir technologijos gali būti keičiamos. Po pralaimėtų bylų, nenorėdamos mažinti apyvartos, kompanijos dažniausiai tai ir daro. Dėl to tiek „Samsung“, tiek „Apple“ ir kitų kompanijų gaminius vis dar galima rasti beveik viso pasaulio parduotuvių lentynose.

Tačiau akivaizdu, kad patentai tapo galvos skausmu technologijų įmonėms. Negana to, kad bendrovėms tenka tuščiai eikvoti jėgas ir pinigus teisminiams ginčams, tenka atšaukti dalį gaminių ir keisti tam tikras jų specifikacijas, veikimo principus arba mokėti už licencijas. Informacinių technologijų rinkos ekspertai priduria, kad patentų karai stabdo technologinę pažangą ir apsunkina įmonių plėtrą.

„Financial Times“ įvardija tris pagrindinius kovotojus šiame patentų karo fronte – tai „Apple“, „Microsoft“ ir „Google“. 

2011 metais „Google Android“ tapo dominuojančia išmaniųjų telefonų operacine sistema, užimančia 40% pasaulio rinkos. „Apple“ „iOS“ užima 26%, o „Microsoft“ „Windows Phone 7“ operacinė sistema – vos 6% rinkos. Taigi labiausiai įtempta kova vyksta tarp „Apple“ ir „Google“. Pasigirsta net nuomonių, kad „Google“ nukopijavo „iPhone“ ir būtent dėl to kyla tiek daug konfliktų.

Rinka auga

Konsultacijų ir rinkos tyrimų kompanijos „Strategy Analytics Inc.“ ekspertai tikina, kad patentų karų priežastis yra kita – itin spartus mobiliųjų įrenginių rinkos augimas. Bendrovės duomenimis, trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išmaniųjų telefonų pardavimai pasaulyje augo 44%, iki 117 mln. Nieko keisto, kad daugelis įmonių nori atsiriekti taip sparčiai augančios rinkos dalį.

„Android“ operacinę sistemą savo išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose naudoja ir tokie gamintojai kaip „Samsung“, LG, „Sony Ericsson“, ZTE, HTC ir „Huawei“. Taigi jos automatiškai įsitraukė ir į karą. Pasak „Forbes“, neseniai į frontą įžengė ir „Nokia“, „Research In Motion“, „Sony“, „Alcatel-Lucent“ bei dešimtys jokios veiklos nevykdančių įmonių, kurios tik supirkinėja patentus ir kelia bylas kitoms bendrovėms, siekdamos greitai pasipelnyti.

***

INFO

Patentų troliai –  vadinamieji nepraktikuojantys subjektai – tai įmonės arba asmenys, kurie supirkinėja įvairiausius patentus, o vėliau akylai stebi, ar kitų įmonių naudojamos technologijos nepažeidžia ką tik įsigytų intelektinių teisių. Radę patentuose aprašytų technologijų, tokie subjektai greitai pareikalauja mokėti už licencijas arba iš karto kreipiasi į teismą dėl neva patirtos žalos atlyginimo. Tačiau dažniausiai tikimasi, kad su atsakovu pavyks susitarti ir nereikės laukti teismo sprendimo. Kai kurie ekonomistai tokią praktiką lygina su šantažu.

1981 metais „Philips“ sukurto kompaktinio disko patentas ištisus 20 metų kasmet bendrovei duodavo apie 100 mln. USD pajamų vien iš intelektinės nuosavybės teisių, nors jo sukūrimas tekainavo vieną milijoną. Paties brangiausio pasaulyje vaisto – „Pfizer“ sukurto preparato „Lipitor“ širdies darbo sutrikimams gydyti – patento vertė 2009 metais siekė 105 mlrd. USD.

Pernai JAV patentų ir prekių ženklų biuras išdavė per 100.000 patentų, iš jų daugiausia jau septynioliktus metus iš eilės registravo IBM (5.866), „Samsung“ (4.518), „Microsoft“ (3.086), „Canon“ (2.551) ir „Panasonic“ (2.443). Beje, IBM patentų portfelis, nors ir didžiausias, bet nėra vertingiausias. Brangiausiai kainuojantį patentų portfelį savo rankose tvirtai laiko „Microsoft“.

Šaltiniai: VŽ, „Financial Times“

***

Tekstas skelbtas gruodžio 23 d. dienraštyje „Verslo žinios“.