Pramonės produkcija 2011 m. baigė menkesniu augimu

Inga Ramoškaitė

Pramonės produkcijos apimtys pernai gruodį sudarė 5,846 mlrd. Lt ir, palyginti su lapkričiu, pašoko 0,4%, tačiau mėnesio augimas buvo lėtesnis. Lapkritį, palyginti su spaliu, augimas siekė 1,5%. Gruodis buvo antras padidėjimą fiksavęs mėnuo iš eilės po spalio, kai mėnesinis pokytis buvo neigiamas. (papildymai visame tekste)

Anot jo, didžiausią įtaką pramonės produkcijos padidėjimui per mėnesį darė 19,3% išaugusi elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcija. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija pernai gruodį, palyginti su lapkričiu, sumenko 1,7%, tik apdirbamosios gamybos produkcija smuko 1,5%.

Statistikai nurodo, kad per mėnesį ypač smuko kitų nemetalo mineralinių produktų (30,9%), pagrindinių vaistų, pramonės gaminių ir farmacinių preparatų (26,4%), tekstilės gaminių (21,4%), pagrindinių metalų (20,6%), kitų transporto priemonių ir įrangos (17,6%), medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus (14,5%), guminių ir plastikinių gaminių (13%), naftos produktų (5,4%) gamyba.

Tuo tarpu variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonių produkcija per mėnesį pašoko 2,4 karto, mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo - 37,1%, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos - 32,7%, odos ir odos dirbinių gamybos - 24,4%, gėrimų - 13,8%, drabužių siuvimo - 12%.

Per visus metus - 2011 m., palyginti su 2010 m. - kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 10,4%, tiek pat paaugo apdirbamosios gamybos produkcija. Pernai gruodį, palyginti su 2010 m. gruodžiu, pramonės produkcija sumažėjo 2,1%, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 1,6%, o apdirbamosios gamybos produkcija - taip pat 1,6%.

Anot statistikų, pernai, palyginti su 2010 m., pramonės įmonių pardavimo ir paslaugų vertė ne Lietuvos rinkoje išaugo 27% to meto kainomis. Padidėjimui įtakos turėjo išaugęs naftos produktų (34,3%), chemikalų ir chemijos produktų (38%), maisto produktų (16,5%), baldų gamybos įmonių produkcijos (40,9%), medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, produkcijos (15,8%) pardavimas.

Lūkesčiai atsargūs

Dienraštis "Verslo žinios" rašė, kad naują, iš euro zonos slenkantį sunkmetį Lietuvos pramonė pasitinka užsigrūdinusi ir lanksčiu stuburu, bet pabjurusiais lūkesčiais. Nors tradiciniai sektoriai, išskyrus statybas, per dvejus metus atgavo turėtas pozicijas, daug kam teks ir toliau laikyti pristabdytas investicijas ir ieškoti sąnaudų mažinimo vietų.

„Šviesus žvilgsnis į rytojų – pro tirštus rūko ir miglos debesis. Viskas atsiremia į euro zonos perspektyvas. Per praėjusią krizę sunku buvo patikėti, kad atsigavimas tiek daug priklausys nuo eksporto, bet tos šakos, kurios daugiausia eksportuoja, jos lengviausiai ir prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų“, – primena Vilija Tauraitė, SEB banko . vyriausioji analitikė.

Euro zonos šalių stabilumas visų pirma svarbus eksportuotojams, ypač Vokietijos rinka, kuri atsidūrė tarp siūbuojančių. Mažėjant jos augimui, trauksis ir lietuviškos produkcijos poreikis Vokietijoje.

Tačiau ankstesni metai vėl išryškino mūsų verslininkų lankstumą. Per Rusijos krizę sugebėję staigiai persiorientuoti į Vakarus, dabar jie vėl intensyviau žvalgosi į Rytų, Azijos ir tolimesnius regionus.