Kaip lietuviškos kiaulystės gąsdina investuotojus

Renaldas Jakubauskas

Užsienio investuotojus saldainiukais viliojanti ir džiaugsmingai sutinkanti Lietuva įsūdo ne tik lengvatų, bet ir naujų ar staiga besikeičiančių mokesčių, ilgai besitęsiančių prieštaringų procesų, o šie nuveda į teismų sales.

Guodžia tik tai, kad pastaruoju metu Lietuva taip skandalingai ir atgrasiai kaip kaimynai latviai pasaulinėje verslo visuomenėje nepasižymėjo. Tačiau verslo atstovai nedžiūgauja dėl subjurusio kaimynų investicinio klimato – tai neigiamai veikia visą regioną.

„Kartais taip jau būna, kad viena ranka glosto, kita – muša. Viliojam tokias bendroves kaip „Barclays“ , „Western Union“, tik paskui kokių naujų mokesčių ištraukiam iš kišenės ar pradedam kalbėti apie progresinius, o tokioms įmonėms iš karto padidėtų sąnaudos. Tai joms būna netikėta, bet politikai tuo metu apie tai negalvoja. Jiems reikia pasirodyti viešumoje, ypač artėjant kokiems nors rinkimams, ir pamaloninti tuos, kurie ateina balsuoti“, – prastą praktiką regi Rūta Skyrienė, investuotojus vienijančios asociacijos „Investuotojų forumas“ (IF) vykdomoji direktorė.

Rolandas Valiūnas, advokatų kontoros LAWIN vadovaujantysis partneris, IF valdybos narys, svarsto, kad Latvijai dėl Nemokumo įstatymo, istorijos su „Palink“, teismų sprendimo, investuotojų kreipimosi į Europos Komisiją bus padaryta didelė žala. Tačiau kartu jis pažymi, kad žvilgtelėjus į savo daržą, neseną praeitį, galima rasti ne vieną dešimtį, tiesa, mažiau skandalingų įvykių, susijusių su teismų praktika, kuri apsunkino investuotojų gyvenimą ir blogino Lietuvos įvaizdį, investicinę aplinką.

Anot p. Valiūno, pavyzdžiui, dėl savo investicijų Lietuvoje ir teismų sprendimų, neramiai galėtų jaustis į „Įmonių grupę „Alita“ investavęs bankas „Swedbank“.

VŽ rašyta, kad 2007 m. „Alita“ su partneriais privatizavo alaus daryklą Serbijoje, o 2010 m. Serbijos privatizavimo agentūra nusprendė nacionalizuoti nupirktą įmonę.

***

Temos analizė pateikiama dienraštyje „Verslo žinios“.