Į Lietuvą po trijų mėnesių grįžo defliacija

Inga Ramoškaitė

Paskutinį praėjusių metų mėnesį Lietuvoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos, palyginti su lapkričiu, sumenko 0,2%. Defliacija į šalį grįžo po trijų mėnesių iš eilės fiksuotos infliacijos. (papildymai visame tekste)

Metinė infliacija pernai gruodį sudarė 3,4% procento ir buvo 0,4 procentinio punkto mažesnė nei 2010 m. fiksuota metinė infliacija. Pernai vidutinė metinė infliacija siekė 4,1%. "Danske" banko ekonomistai, laukę 4,4% pastarojo rodiklio, prognozuoja, kad šiais metais vidutinė infliacija svyruos apie 3%.

"Danske“ bankas prognozuoja, kad šiais metais bus stebimos mažėjančios vartojimo kainų tendencijos. Didelių neigiamų žaliavų kainų pokyčių nesitikima, tačiau šiais metais Lietuvoje brangs elektra bei šilumos energija dėl naujos skaičiavimo tvarkos. Prognozuojame, kad šiais metais vidutinė infliacija svyruos apie 3%", - teigia Violeta Klyvienė, "Danske banko" vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Anot jos, minimalus brangstančios elektros poveikis vartotojų kainų indeksui bus 0,2 procentinio punkto.            

Statistikos departamentas, apžvelgdamas visus 2011 m., skelbia, jog pernai didžiausia infliacija Lietuvoje buvo kovo ir balandžio mėnesiais - 1%, o birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėn. kainos mažėjo.

Pasak statistikų, bendrajam vartotojų kainų pokyčiui pernai gruodį, palyginti su lapkričiu, didžiausios įtakos turėjo drabužių ir avalynės, transporto prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų bei kito kuro prekių ir paslaugų atpigimas ir maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų pabrangimas.

Panašūs veiksniai daugiausiai lėmė ir metinės infliacijos lygį - maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų pabrangimas bei drabužių ir avalynės atpigimas.

"Iš viso per praėjusius metus kainos išaugo šiek tiek mažiau nei prognozavo „Danske“ bankas. Vietoje prognozuotų 3,6%, kainos kilo 3,4%. Vartojimo kainų indekso sumažėjimą gruodžio mėnesį lėmė mažėjusios drabužių ir avalynės kainos (sezoninis poveikis) bei dėl neįprastai šiltos žiemos sumažėjęs šilumos suvartojimas", - pastebi p. Klyvienė.

Lietuvoje bus didesnė

"Danske" banko nuomone, 2012 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus didesnė nei Latvijoje, kur banko vertinimu, rodiklis sieks maždaug 2,6%. Lija Strašuna, "Swedbank" vyresnioji ekonomistė prognozuoja, kad Latvijoje vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 2,4% po pernai fiksuoto 4,4% rodiklio.

"Prognozuojame, kad vartojimo kainos šiais metais Latvijoje mažės toliau. Tendencijas lems lėtėjantis ekonomikos augimas", - pranešime teigia p. Klyvienė.

Pasak jos, nuo sausio Latvijoje pabrango dujos, ir tai lems didesnes išlaidas būsto išlaikymui.

"Galima sakyti, kad šia prasme šie metai tiek Lietuvai, tiek ir Latvijai bus santykinai palankūs kalbant apie infliacijos tendencijas. Žinoma, yra tam tikra rizika dėl spartesnio naftos kainų kilimo ir atitinkamai didesnio neigiamo poveikio vidaus energetinių išteklių kainoms. Kita vertus, prognozuojamas ženklus ekonomikos augimo apsukų sulėtėjimas neleis įsijungti sparčiam kainų didėjimo mechanizmui", - sako p. Klyvienė.

Tačiau, anot jos, negalima atmesti Lietuvai svarbaus pingančio kaimyninės Lenkijos zloto poveikio, tai, pasak "Danske" atstovės, netiesiogiai prisidės prie stabilesnių vartojimo kainų tendencijų.

"Lyginant Lietuvos ir Latvijos vartojimo kainų indekso dinamiką prognozuojame, kad šiais metais Lietuvos vartotojus labiau paveiks energetinių išteklių brangimas, nors problemos šiame sektoriuje abiems ekonomikos išlieka panašios. Akivaizdu, kad vadinamoji privataus/viešojo sektorių partnerystė šioje srityje yra nuostolinga vertinant visos visuomenės naudą", - teigia p. Klyvienė.

Išsišoko cukrus

Vartojimo prekių kainos pernai gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 0,3%, tuo tarpu paslaugų kainos šoktelėjo 0,4%. Per metus (gruodį, palyginti su 2010 m. tuo pačiu mėn.) pabrango tiek vartojimo prekės, tiek ir paslaugos - atitinkamai 4% bei 1,5%.

Iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų per metus daugiausia (29,1%) pabrango cukrus. Brango kakava (23%), žuvys ir jų produktai (17,1%), pienas ir jo produktai, sūriai (10,3%), kava (14,5%), aliejus (10%). Labiausiai atpigo daržovės ir bulvės (11,9%).

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų grupėje per metus daugiausia padidėjo kietojo kuro (26,8%), šilumos energijos (18,2%) bei dujų (9,2%) kainos.

Dyzelinių degalų, suskystintų dujų automobiliams, benzino kainos per metus kilo labiausiai iš transporto prekių ir paslaugų grupės - atitinkamai 15%, 5,4% bei 4%. Padidėjo ir keleivinio kelių transporto paslaugų kainos - 5,2%, tuo tarpu keleivinio oro transporto paslaugos atpigo 3%.

"Lietuva išlieka labai smarkiai priklausoma nuo Rusijos teikiamų dujų, todėl 2011 m. patyrė eilinį brangstančios šiluminės energijos kainų šoką. Neigiamą jo poveikį Lietuvos vartotojai jus ir 2012 m.", - teigia "Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Iš viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų 4,1% pabrango apgyvendinimo, 3,9% - viešojo maitinimo paslaugos. Avalynės kainos per metus smuko 4%, drabužių – 2,2%.

Per mėnesį drabužiai ir avalynė atpigo 1,5%. Benzino kainos gruodį, palyginti su lapkričiu, krito 1,9%, suskystintų automobilių dujų - 0,3%.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per mėnesį šoktelėjo 0,3%, o tam daugiausiai įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių pabrangimas 1,2%, žuvų ir jų produktų – 2,7%, mineralinių vandenų, gaiviųjų gėrimų ir sulčių – 3,7%, mėsos ir jos produktų – 0,4% bei daržovių ir bulvių, kavos atpigimas po 3,7%, duonos ir grūdų produktų – 0,7%, citrusų vaisių – 5,6%.