Finansinės drausmės siekiamybę numatė paversti  įsipareigojimu

Lietuvos siekis atitikti  Mastrichto kriterijus artimiausiu metu greičiausiai virs įsipareigojimu. Būtinybę laikytis fiskalinės drausmės ir tai įtvirtinti nacionaline teise numato Lietuvos  sprendimas prisijungti prie Bendrijos biudžeto drausmės sutarties. Analitikai pažymi, kad tokia sutartis ES yra svarbi, nors Lietuva nuo konstituciniu lygiu įrašytų įsipareigojimų dar galėjo susilaikyti.

Bendrijos biudžeto drausmės sutartimi šalys įsipareigos nacionalinėje teisėje įtvirtinti subalansuoto biudžeto taisykles, o už jų nesilaikymą grės sankcijos.

Be 17 euro zonos narių, prie sutarties jau prisijungė 8 ne euro zonos šalys, tik Jungtinė Karalystė ir Čekija kol kas išsakė pasipriešinimą, nors čekai vėliau pareiškė, kad sprendimą dar apsvarstys. Lietuva taip pat pasiryžusi sutartį palaikyti ir įsipareigoja spausti biudžetą į numatytus rėmus.

„Įsivaizduokite, susitarė 25 šalys jungtis ir siunčia signalą rinkoms, kad įsipareigoja ilgalaikėje perspektyvoje užtikrinti finansinę drausmę ir neišlaidauti ne pagal kišenę. O mes staiga nusprendžiame, kad nesijungsime. Toks signalas finansų rinkoms būtų labai blogas, galime atsidurti tokioje padėtyje, kad ir mūsų skolinimosi sąnaudos gali išaugti“, – apie prisijungimo prie sutarties svarbą VŽ pasakoja Jovita Neliupšienė, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja užsienio politikos klausimais.

Pasak jos, Lietuvai geriau būti prie tų šalių, kurios laikosi ilgalaikio finansinės drausmės tikslo, siekia subalansuoto biudžeto. To ir pati Lietuva siekia jau kurį laiką.

„Šių metų patvirtintas biudžetas kol kas įtelpa į rėmus“, – pabrėžia prezidentės patarėja.

Lietuvos verslo atstovai tikisi, kad būsima ES vadovų dėliojama ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutartis taps aiškiomis ir visiems vienodai taikomomis taisyklėmis, o jose numatytos sankcijos stabdys populizmo nevengiančius politikus.

* * *

VŽ info

***Tarpvyriausybinėje ES sutartyje įtvirtinti fiskalinės drausmės punktai: ne didesnis nei 0,5% BVP struktūrinio biudžeto deficitas (ne daugiau nei 3% BVP biudžeto deficitas) ir 60% BVP neviršijanti valstybės skola.

***Nukrypti nuo šių punktų galima tik ypatingomis aplinkybėmis: neįprasti ir nuo šalies, susitarimo dalyvės, nepriklausantys įvykiai, kurie gali turėti esminės reikšmės finansams, taip pat – didelis ekonominis nuosmukis, kuris apibrėžiamas ES stabilumo ir augimo pakte.

***Siekiama, kad susitarimo dalyvės šiuos įsipareigojimus prisiimtų aukščiausiu teisiniu, pageidautina – konstituciniu, lygmeniu. Numatoma, kad priėjimas prie ES gelbėjimo fondų bus galimas tik prie fiskalinio susitarimo prisijungusioms valstybėms.

***Numatyta siekis, kad sutartis įsigaliotų bent per metus nuo pasirašymo. Pasirašymui sutartis greičiausiai bus pateikta per Europos Vadovų Tarybos susitikimą, vyksiantį 2012 m. kovo 1–2 d. Kad sutartis įsigaliotų, ją pasirašyti ir ratifikuotų turi 12 valstybių.

***

Temos analizę skaitykite trečiadienio "Verslo žiniose".