Tarptautinių agentūrų reitingų ir perspektyvų kaina

Kostas Baubinas

Pernai Lietuva trims pagrindinėms reitingų agentūroms už paslaugas sumokėjo trečdalį tos sumos, kurią paklojo 2010 m. Šios išlaidos yra susijusios su skolinimosi užsienio rinkose apimtimi.

Praėjusiais metais Lietuvą reitinguojančioms agentūroms „Fitch“, „Moody's“ bei „Standard & Poor's“ mūsų šalis iš viso sumokėjo 1,8 mln. Lt. Tokius duomenis VŽ pateikė Finansų ministerija (FM), tačiau mokesčio, tekusio kiekvienai agentūrai, dydžio nenurodo.

2010 m. šios išlaidos sudarė 4,8 mln. Lt, arba 2,7 karto daugiau nei pernai.

FM dėsto, kad reitingo agentūroms mokamų sumų dydis kinta priklausomai nuo skolinimosi užsienio rinkose apimties. Pavyzdžiui, 2010 m. Vyriausybė, finansuodama valstybės biudžeto išlaidas ir perfinansuodama ankstesnes skolas, užsienio rinkose išleido euroobligacijų už 7 mlrd. Lt, o pernai – jau tik už 3,8 mlrd. Lt. Dėl to sumažėjo ir mokesčiai agentūroms.

„Mokėjimai reitingų agentūroms yra kasmet įtraukiami į valstybės skolos valdymo programą, ji finansuojama iš valstybės biudžeto. 2010 m. valstybės skolos valdymo išlaidos sudarė 1,530 mlrd. Lt, o pernai – 1,85 mlrd. Lt. Taigi procentine išraiška kredito agentūrų paslaugos 2010 m. Lietuvai kainavo 0,3%, o pernai – 0,1% skolos valdymo išlaidų“, – atsiųstame komentare nurodo FM.

Ministerija taip pat dėsto, kad Lietuva perka kredito reitingų agentūrų paslaugas, kadangi tai yra viso pasaulio investuotojams priimtinas šalies vertinimo indikatorius, be šių vertinimų būtų neįmanoma pasiskolinti užsienio rinkose, o naudojimasis visų trijų agentūrų paslaugomis yra „investuotojų poreikiais pagrįsta tarptautinė praktika“.

Stabilizavosi

Reitingų agentūrų paslaugomis Lietuva naudojasi nuo 1996 m. Iš vadinamųjų spekuliacinių reitingų „Moody's“ ir „Fitch“ Lietuvą „ištraukė“ atitinkamai 2002 m. ir 2001 m., o „S&P“ akimis mūsų šalies reitingas buvo „investicinis“ nuo pat 1997 m., kai pradėta naudotis šios agentūros paslaugomis.

Labiausiai Lietuvos reitingai buvo apkarpyti krizės įkarštyje, 2008–2009 m., tačiau net ir sunkiausiuoju metu jie nebuvo peržengę „neinvesticinės“ ribos.

Nuo šio laiko Lietuvos reitingai ar bent jų perspektyvos (ateityje prognozuojamas reitingo pokytis) kiek pakilo. Aktyviausiai pernai darbavosi „Fitch“, gegužę BBB reitingo perspektyvą iš „stabilios“ pakeitusi į „teigiamą“, tačiau gruodį apsigalvojusi ir grįžusi prie „stabilios“ reikšmės. „S&P“ pernai teperžiūrėjo Lietuvos BBB reitingą ir paliko jį 2010 m. lygio, t.y. „stabilų“. 2009 m. kovą „S&P“ mūsų reitingo perspektyvą laikė neigiama.

Savo ruožtu „Moody's“ pernai Lietuvos nekliudė. Baa1 reitingas ir „stabili“ perspektyva galioja nuo 2010 m. kovo mėn. 2009 m. Lietuvos reitingo perspektyvą „Moody's“ laikė neigiama.

Visos trys minėtos agentūros yra įsikūrusios JAV, vadinamasis didysis trejetas valdo apie 95% pasaulio rinkos. Tiesa, Latvijos finansų ministerija naudojasi ir ketvirtosios agentūros – Japonijos „Ratings and Investment Information“ – paslaugomis. Už visų 4 agentūrų paslaugas mūsų kaimynai pernai sumokėjo 145.000 LVL (apie 700.000 Lt).

TVF ir kitų skolintojų pagalbą pasirinkusiai Latvijai atitinkamai mažesnis poreikis ir skolintis užsienio rinkose. Lietuvą ir daugelį pasaulio valstybių taip pat reitinguoja ir Kinijos „Dagong“ agentūra, mūsų šalį ji vertina BBB reitingu su „stabilia“ perspektyva. Beje, kinų agentūra prasčiau nei „didysis trejetas“ vertina JAV, tačiau didžiausios pasaulio ekonomikos rinkos reguliuotojai „Dagong“ reitingų nepripažįsta. FM teigia, kad Lietuva su „Dagong“ nebendradarbiauja ir už šią paslaugą jai nemoka.

* * *

Straipsnis publikuotas vasario 2 d. dienraštyje "Verslo žinios".