Kur šiemet slidinėsite?

2012.02.11, 09:16
Persiųsk 12 Komentarai (12)

Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės
Nuotrauka: Beatričės Laurinavičienės

Klausimas „Kur šiemet slidinėsite?“ senokai tapo klausimo – „Kur atostogausite?“ sinonimu: lietuviai slidinėti mėgsta ir moka, o pagal patirtį, pomėgius ir galimybes traukia kas į Ignaliną ar Anykščius, kas į Latviją, Lenkiją ar Slovakiją.

Mėgstantieji aukštus kalnus ir ilgas, sudėtingas trasas keliauja į Alpes. Bet jos – milžiniškos, driekiasi per keletą šalių ir slidinėjimo kurortų ten daugybė. Kaip pasirinkti tinkamiausią? VŽ „Savaitgalis“ nepretenduoja į visažinius patarėjus, tik, remdamasis įvairia patirtimi, primena apie kelis slidinėjimo kurortus. Vieni jų neabejotinai gerai žinomi, apie kitus gal ir mažai kas girdėjo.

Čekija

Šiaurinėje Čekijos dalyje, netoli sienos su Lenkija, Kouty nad Desnou miestelyje, pernai pradėjo veikti slidinėjimo centras „Kouty“. Čekijos turizmo informacijos centro pranešimu, tai – moderniausias slidinėjimo centras Šiaurės Moravijoje.

„Kouty“ įsikūręs 1.100 m virš jūros lygio, Jesenykų kraštovaizdžio parke. Bendras keturių kalnų slidinėjimo trasų ilgis – 5,7 km. Dviejose iš šių trasų – 2 km ilgio ir 50 m pločio – įrengti modernūs krėsliniai keltuvai. Vakarais, nuo 18 iki 21 val. trasos apšviečiamos.

„Kouty“ sniego parke įrengta 11 kliūčių snieglentininkams. Veikia slidinėjimo mokyklėlės, inventoriaus nuoma (www.kouty.cz).

Atvykus į Kouty nad Desnou čekai siūlo pasinaudoti proga ir aplankyti bent kelis objektus. Tarp jų – hidroakumuliacinė elektrinė Dlouhe Strana, vadinama vienu iš Čekijos technikos stebuklų.

Daugiau informacijos www.czechtourism.com.

Slidinėti – į akademiją

Mėgstantiesiems aštresnius potyrius galėtų būti įdomi Šveicarijoje, Laaxo slidinėjimo kurorto pakraštyje veikianti „Freestyle Academy“ – Laisvojo stiliaus, arba akrobatinio slidinėjimo (angl. freestyle skiing), akademija. 2010-ųjų gruodį atidaryta mokykla – pirmoji tokia Europoje.

Į rampas, pakilimus, tramplinus, treniravimosi įrangą, leidžiančią mokytis akrobatinio slidinėjimo triukų, investuota per 4,4 mln. Lt. Pasak „Financial Times“ (FT), kuriant šią akademiją siekta ir kito tikslo – apsnūdusį kurortą, esantį 130 km į pietryčius nuo Ciuricho, netoli Šveicarijos, Austrijos ir Italijos sienų sankirtos bei Lichtenšteino, paversti vienu iš madingiausių Alpėse.

Akademijos idėją pasiūlė Reto Poltera, buvęs profesionalus snieglentininkas, su kolegomis užsimojęs sukurti vietą, kur slidininkai galėtų treniruotis ir sniegui ištirpus.

„Šveicarija turi tapti patrauklesnė vasarą. Kiek galima būti Alpių ragų ir po kalnus laigančių karvių šalimi?“ – sakė p. Poltera, besiveriantis slidžių bei snieglenčių nuoma ir vadovaujantis slidinėjimo mokyklai. O Laaxas padarė išties labai daug, kad pritrauktų snieglentininkų ir laisvojo slidinėjimo meistrų, tvirtinama, kad čia įrengta rampa ir 4 slidinėjimo parkai – didžiausi Europje.

Siekdamas pritraukti šeimų, kurortas išplėtojo apgyvendinimo sistemą, čia sukurtas „kaimelis“, vadinamas Rockresortu. Kalno šlaito papėdėje pastatyti nauji granito namai, kuriuose įrengti 122 apartamentai, sukuria modernaus dizaino priešnuodį įprastiniam kalnų namelių stiliui. Vakare galima apsilankyti miestu dvelkiančiuose baruose ar restoranuose. Po vidurnakčio jie vis dar perpildyti, tačiau kurorto ramybės netrikdo. Apgyvendinimas www.rockresort.com.

„Freestyle Academy“ įžanginė privaloma pamoka kainuoja apie 30–35 GBP, vaikams – apie 20 GBP.

2,5 val. slidinėjimas po pamokos kainuoja 15–18 GBP suaugusiesiems, apie 10 GBP vaikams.

Daugiau informacijos www.freestyleacademy.laax.com.

Šveicarija drąsuoliams

Šveicarija drąsuoliams siūlo ir kitų užsiėmimų, kad ir „Inferno“ varžybas. Šveicarijos Alpių kurorte Murrene 1928 m. jas pirmąsyk surengė „pakvaišę anglai“. Dabar kasmet sausį rengiamos varžybos yra seniausios ir vienos didžiausių kalnų slidinėjimo mėgėjų lenktynių pasaulyje. Sykiu tai ir vienos ilgiausių bei sunkiausių varžybų: slidininkai turi įveikti 16 km ilgio trasą, ji prasideda ant Schilthorno kalno (2.970 m), o baigiasi Lauterbruneno (Lauterbrunnen) slėnyje. Trasa žemyn veda beveik tik juodosiomis slidinėjimo trasomis, be to, joje yra trys įkalnės, kurias reikia įveikti nenusiėmus slidžių. Pasak sero Arnoldo Lunno, „Inferno“ lenktynių steigėjo, šios varžybos yra tikras slidinėjimo įgūdžių patikrinimas. Organizatoriai skelbia, kad patyrę slidininkai šią įspūdingą trasą įveikia per 45 min., „Inferno“ lenktynių nugalėtojai užtrunka mažiau nei 15 min.

Šių metų varžybos vyko sausio 18–21 d. Kasmet sausį į Murreną susirenka tūkstančiai kalnų slidinėjimo entuziastų. Norinčiųjų išbandyti savo jėgas varžybose tiek daug, kad organizatoriai priversti riboti dalyvių skaičių – jose gali dalyvauti „tik“ 1.800 slidininkų, ir kviečia į 70-ąsias varžybas, kurios vyks 2013 m. sausio 23–26 d., registruotis kad ir dabar. Be abejo, prieš tai šveicarai kviečia apsilankyti Murrene – dar šį sezoną.

Daugiau informacijos apie legendines varžybas www.inferno-muerren.ch.

Prancūzija

Tarpusavyje susisiekiančių atskirų Trijų slėnių (Three valleys/Les trois Valles) kurortą Prancūzijos Alpėse išbandė daugybė užsieniuose slidinėti mėgstančių tautiečių.

Didžiausia pasaulyje slidinėjimo teritorija driekiasi 328 trasos, bendras jų ilgis – daugiau nei 600 km; nežinia, kiek dar kalnų šlaitų be trasų, kuriuos ypač mėgsta ekstremalai slidininkai ir snieglentininkai. Keltuvų pajėgumas – daugiau nei 200.000 žmonių per valandą.

Visos šios „sistemos“, suprojektuotos būtent slidinėjimui ir pastatytos 1965 m., ekonominio Prancūzijos pakilimo metais, viduryje įsikūręs Meribelis (1.450 m virš jūros lygio), Meribelis-Motaretas (Meribel-Mottaret, 1750 m), Sen Martenas de Belvilis (Saint Martin de Belleville, 1.400 m) ir Le Meniuirai (Les Menuires, 1.850 m) – iš jų patogiausia naudotis įvairiomis trasomis, nors iš esmės keltuvų sistema Trijuose slėniuose yra pribloškiančios apimties – naudodamasis keltuvais, kurie lengvai pasiekiami vos ne nuo kiekvienų durų, gali nušliuožti nuo vieno teritorijos krašto iki kito – nuo Val Torano iki Kurševelio, kuris greičiausiai yra vienas prabangiausių slidinėjimo kurortų Europoje.

Pranašumų praleisti žiemos atostogas Trijuose slėniuose galima rasti ne vieną. Visų pirma – tai begalinės trasos ir įstabios panoramos. Aplinkinis kalnų masyvas iš tiesų milžiniškas, tad atsiveriantys vaizdai – įspūdingi. Panorėjus galima grožėtis ir pačiu Monblanu dviejose valstybėse – Prancūzijoje ir Italijoje, – aukščiausiu Vakarų Europos kalnu (4.808 m).

Vienos dienos slidinėjimo bilietas Trijuose slėniuose kainuoja nuo 30 iki 47 EUR, priklausomai nuo sezono. Viešbučių kainos – vienos aukščiausių visoje Prancūzijoje.

Vienu geriausių Prancūzijos slidinėjimo kurortų vis tik vadinamas Šamoni (Chamonix) Monblano papėdėje – dėl vaizdingų panoramų, aukšto techninio aptarnavimo. Be to, viršukalnėje esančiame ledyne slidinėti galima beveik ištisus metus. Šamoni daug ir neišlygintų trasų (freeride), ekstremalių žiemos pramogų – slidinėjimas su parašiutu ir kiek ramesnių užsiėmimų – čiuožykla, koncertai, naktiniai šou. Beje, pirmoji žiemos olimpiada buvo surengta būtent Šamoni – 1924-aisiais.

Dienos keltų bilietas suaugusiajam gali siekti iki 50 EUR.

Kur slidinėja vietiniai

Ne komforto ieškantys, o tiesiog gerai paslidinėti norintys prancūzai renkasi Dvejas Alpes (Les Deux Alpes). Kurortas buvo suformuotas prieš 50 m., Šiaurinėse ir Pietinėse Alpėse sujungus du miestelius – Monte-de Lans ir Venosc. Dauguma trasų (75%) yra pietinėje pusėje, tad saulės čia netrūksta.

Didžiausias ir neginčytinas kurorto pranašumas – kaina. Dienos slidinėjimo bilietą suaugusiajam galima įsigyti už 20 EUR (savaitgaliais bei švenčių dienomis kainos kyla). Kitos paslaugos čia taip pat pigesnės: nakvynė mažuose jaukiuose viešbutėliuose, slidžių nuoma ir karštas šokoladas kalnų užeigėlėse.

Trasų – apie 100, tačiau dėl oro sąlygų ar techninių gedimų dažnai jų veikia tik pusė. Patyrusiems slidininkams įrengta keletas aukštos klasės sniego parkų.

Vardijant minusus reiktų pasakyti, kad nei šildomų sėdynių, nei gaubtų nuo vėjo keltuvuose tikėtis neverta. Didžioji dalis technikos sena, o trasų išplanavimas ne visada džiugina: vietomis jos per plokščios, tad šviežiai pasnigus, kai sniegas purus ir lipnus, kartais tenka pavargti.

Kitas prancūzų mėgstamas mažas ir jaukus Ronos Alpių kurortas – Les 7 Laux. Jame tėra 20 keltuvų ir 100 km trasų, jos palyginti žemai – 2.400 m aukštyje, tad sniegui tirpstant gali būti uždarytos. Tačiau kai veikia – patyrusių slidininkų ir snieglentininkų vadinamos „laisvojo stiliaus“  rojumi. Trasos smagios, kartais net ekstremalios. Čia įkurtas vienas geriausių sniego parkų visoje Prancūzijoje, kur treniruojasi profesionalai.

Per pastaruosius keletą metų 90% keltuvų restauruoti, tad techninė priežiūra – patikima. Kaina patraukli – keltuvų bilietas iki 30 EUR net ir švenčių dienomis.

La Gravo (La Grave) kurortą pietryčių Prancūzijoje mėgsta patyrusieji slidininkai. Net ir žodis „grave“ reiškia „rimtas ir sunkus“. Vienintelis La Gravo keltuvas pakelia į 3.200 m aukštyje esantį ledyną. Pažymėtų ir išlygintų trasų čia vos dvi, mat La Gravo filosofija – laisvas nusileidimas. Aplinkui – vien neaprėpiami puraus, neišvažinėto sniego šlaitai.

Dienos slidinėjimo kaina – 40 EUR, jaunimui iki 25–31 EUR. Be to, La Grave yra sujungtas su Dvejomis Alpėmis, tad šiame kurorte su tuo  pačiu bilietu galima slidinėti nemokamai.

* * *

Komentarai

Kelionių agentūra

Sigita Dabulė

Kelionių organizatorės UAB „Novaturas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė

Kalnų mėgėjams „Novaturas“ siūlo slidinėti Italijoje, 8 kurortuose. Iki kovo vidurio suplanuota 10 skrydžių. Sausį į Italiją išskrido pilni lėktuvai, šiuo metu jau užsakyta beveik 80% likusių vietų.

Iš mūsų siūlomų Italijos kurortų populiariausias Livinjas. Žmonės jį renkasi dėl galimybės ne tik paslidinėti, bet ir gerai praleisti laiką. Populiarūs ir Val di Fasos, Val di Fieme regionai, kuriuose yra daugiau ir sudėtingesnių trasų. Šiuos slidinėjimo centrus agentūra siūlo tik antrą sezoną, 2012 m. naujų kurortų į agentūros turimą krepšelį neįtraukta.

Kelionių kainos įvairios. Pvz., šiuo metu kelionę (skrydis, nuvežimas, apgyvendinimas su maitinimu) į Italiją galima įsigyti maždaug už 1.300 Lt. Vien skrydžio bilietų kainos – nuo 199 Lt į vieną pusę.

Jau šiuo metu siūlome kelionių su nuolaida. Pigiausiai keliones galima įsigyti užsisakius iš anksto arba prieš pat kelionę. Tačiau laukiant paskutinės minutės dažnai nebelieka vietų lėktuve, norimame kurorte ar viešbutyje.

Palyginti su 2010 m., matyti, jog slidinėjimo keliones (kaip ir poilsio) žmonės pradėjo aktyviau užsakinėti iš anksto. 2011  m. slidinėjimo išvykas pradėjo užsisakinėti dar vasarą, kai pradėjome išankstinę žiemos kelionių prekybą. Pvz.,  rugpjūtį slidinėjimo kelionių buvo užsakyta panašiai tiek pat, kiek lapkritį ar gruodį.

Apibendrinant galima sakyti, kad slidinėjimo kelionės Lietuvoje populiarėja, bet piko dar nepasiekė. Pastebime savotišką „tinklinę rinkodarą“ – iš savo keliautojų srauto matome, kad keliavusieji vienais metais tai daro ir kitais, tačiau jau su draugais. Vieni renkasi slidinėti tame pačiame kurorte metai iš metų, kiti vis išbando naujas vietas.

Pastebime tendenciją, jog mažėja užsisakančių tik skrydžių bilietus – vis daugiau slidinėtojų įvertina kelionių organizatoriaus paslaugų patogumą ir užsisako visą kelionės paketą.

* * *

Draudimo bendrovė

Audrius Pilčicas
UADB „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ 2011 m. gruodį–2012 m. sausį apdraudė 885 slidinėti iškeliavusius klientus. Šią žiemą pasirašytų įmokų suma siekia daugiau kaip 56.000 Lt. Palyginti su praėjusios žiemos gruodžio ir sausio mėnesiais, šią žiemą sudarytų sutarčių skaičius ir pasirašytų draudimo įmokų suma išliko stabili, keitėsi labai neryškiai. Sausio pabaiga ir vasario pradžia tradiciškai pasižymi tokių draudimo sutarčių antplūdžiu, tokiu metu pasipila pranešimų ir apie slidininkų patiriamas žalas. Į populiariausių draudimo rizikos trejetuką tarp slidinėti išvykstančių keliautojų patenka medicininių išlaidų draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimas.

Draudimo bendrovė per du praėjusius mėnesius registravo apie 10 slidinėti išvykusių klientų žalų. Šią žiemą klientų žaloms padengti pervesta 16.000 Lt išmokų – palyginti su praėjusios žiemos tuo pačiu laikotarpiu, šiemet bendrovės klientų atostogos sėkmingesnės, nes žalų registruojama kiek mažiau. Tačiau išvadas daryti per anksti, nes pats aktyviausias slidinėjimo metas tik įsibėgėja.
Slidinėti išvykstančių klientų žalos paprastai būna didesnės – jos sudaro 10–20% daugiau nei šiltuose kraštuose apsinuodijusių arba kitomis ligomis susirgusių klientų žalos.
Pagrindinės traumų priežastys – nesėkmingas griuvimas, stengiantis išvengti kliūties, susidūrimas su kliūtimi. Visame pasaulyje galiojančiose Tarptautinės slidinėjimo federacijos taisyklėse nurodyta, kad slidininkas, esantis aukščiau šlaite, todėl galintis iš ten geriau matyti, privalo taip numatyti savo nusileidimą, kad nesusidurtų su žemiau čiuožiančiu slidininku. Tuo atveju, jeigu slidininkas atsitrenktų į kitą žmogų ir jį sužalotų arba sugadintų jo turtą, jam tektų rūpintis ne tik savo sveikata, bet ir atlyginti kitam slidininkui sukeltą žalą. Todėl rekomenduojama pagalvoti ne tik apie sveikatos ar nelaimingų atsitikimų, bet ir asmens civilinės atsakomybės draudimą.

Remiantis bendrovės statistika, slidinėdami nelaimingus atsitikimus dažniausiai patiria jaunesni nei 30 m. vyrai. Daugiausia pranešimų bendrovė sulaukia iš Slovakijos, Austrijos ir Italijos. Pastarosiose dviejose šalyse ir Prancūzijoje patiriamos žalos didžiausios, nes jose gydymo paslaugos ir specialios pagalbos priemonės, pavyzdžiui, sužaloto slidininko transportavimas į ligoninę sraigtasparniu, kainuoja brangiausiai.

Vykstantiems į Europos Sąjungos šalis ypač pravarti yra Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK), ją Valstybinė ligonių kasa privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims išduoda nemokamai. ESDK garantuoja, kad atsitikus nelaimei ar susirgus būtinoji pagalba valstybinėse gydymo įstaigose bus suteikta nemokamai. Tačiau kiekvienoje šalyje būtinoji pagalba apibrėžiama skirtingai, todėl tam tikros paslaugos ar jų dalis yra nekompensuojamos.

* * *

Straipsnis publikuotas dienraščio "Verslo žinios" priede "Savaitgalis" vasario 3 d.