EK iniciatyva – daugiau moterų kompanijų vadovybėje

2012.02.23, 09:10
Persiųsk 7 Komentarai (7)

Šį kovą bus analizuojami prieš metus startavusios ES iniciatyvos didinti moterų skaičių kompanijų vadovybėje rezultatai. Paaiškėjus, kad bendrovės savanoriškai nėra linkusios įdarbinti daugiau vadovių moterų, bus siūloma šią nuostatą įtvirtinti ES teisės aktais. Iniciatyva vertinama prieštaringai – kritikai mano, kad „moterų kvotos“ neturėtų būti nustatomos.

Viviane Reding, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės komisarė, pernai liepą teigė, kad ES vidaus rinka nukentės, jei bendrovės į vadovų gretas nepriims daugiau moterų. 2011 m. kovą startavo kampanija, jos metu biržoje kotiruojamos Europos bendrovės raginamos savanoriškai įsipareigoti didinti moterų skaičių valdybose.

Ponia Reding nurodė tikslus – pasiekti, kad iki 2015 m. bendrovių valdybų kabinetuose įsitvirtintų 30% moterų, o iki 2020 m. – 40%.

Iniciatyvą remia Europos Parlamentas (EP). EP savo poziciją grindžia tyrimais, rodančiais, kad bendrovės, kuriose daugiau vadovių moterų, pasižymi geresniais komerciniais ir finansiniais rezultatais. „Žinoma, kandidatūrų paieška į pozicijas korporacijų valdymo struktūrose turi būti grindžiama įgūdžiais, kvalifikacija ir patirtimi“, – konstatuoja EP.

Pasak p. Reding, EP pritarimas patvirtina, kad Komisija veikia deramu laiku ir tinkamai.

„Jei nebus aiškios pažangos iki 2012 m. kovo, esu pasirengusi imtis būtinų teisinių žingsnių ES lygiu“, – sakė p. Reding.

Dešimtadalis vadovių

Taigi, netrukus bus vertinama, ar kompanijos žengia lyčių pusiausvyros vadovų postuose linkme.

„Jei taip, nereikės ir europinių įstatymų. Jei ne, turėsime problemų dėl vidaus rinkos“, – kalbėjo Europos komisarė.

Kai kurių ES šalių – Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos, Nyderlandų – nacionaliniuose įstatymuose jau mėginama reglamentuoti moterų vaidmenį vadovaujant kompanijoms. Prancūzijos šios srities įstatymas, priimtas 2011-aisiais, nustato, kad iki 2017 m. kompanijų valdybose turi būti ne mažiau nei 40% moterų.

Prancūzijos prabangos prekių gamintoja LVMH, pernai patvirtinusi, kad prisijungia prie ES iniciatyvos, yra viena didžiausių tai deklaravusių kompanijų.

Šiuo metu didžiausiose ES kompanijose moterys užima apie 10% direktorių ir apie 3% vykdomųjų vadovių („chief executive officer“, CEO – VŽ) postų. Moterų vadovių skaičius kasmet padidėja maždaug puse procentinio punkto.

Apie moterų vadovių vaidmenį vasario 17 d. kalbėta ES įdarbinimo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryboje (EPSCO – VŽ).

Dabartinės ES  pirmininkės Danijos lyčių lygybės ministras Manu Sareenas patikino, kad nepakankamas moterų atstovavimas įmonių valdybose yra problema. „Visi sutinkame, kad tai iššūkis, ir mes turime rasti sprendimą. Turime išnaudoti visus turimus talentus“, – kalbėjo p. Sareenas.

Abejonės

Analitikai pažymi, kad mėginimas ES lygiu suvienodinti moterų atstovavimą bendrovių valdybose gali būti keblus ir prieštaringai vertinamas.

VŽ pašnekovai Lietuvoje kol kas skeptiškai vertina tikimybę, kad tam tikra dalis moterų įmonių vadovybėje gali tapti privalomu reikalavimu.

Šarūnas Dyburis, darbuotojų paieškos UAB „Search Group Vilnius“ direktorius, svarsto, kad primygtinis moterų atstovavimo stiprinimas įmonėse gali paneigti objektyvų kriterijų, jog žmogus turėtų vertinamas pagal kvalifikaciją, o ne pagal lytį.

„ES ir kompanijos deklaruoja lyčių lygybę, abiejų lyčių atstovams sudaromos vienodas sąlygas, o dabar ES tarsi pati sau prieštarauja sakydama, kad moterims reikia geresnių sąlygų. Tai galbūt netgi priverstų kompanijas samdyti galimai žemesnės kvalifikacijos žmones vien dėl lyčių lygybės reikalavimų“, – samprotauja p. Dyburis.

Jis sako, kad moterų vadovių Lietuvoje nėra daug. „Taip nutinka dėl natūralių objektyvių priežasčių. Lyginant to paties amžiaus, tarkime, 35–45 metų, vadovus vyrus ir moteris, moters darbo patirtis dažnai būna keleriais metais mažesnė, nes ji veikiausiai buvo kuriam laikui pasitraukusi iš darbo rinkos, kai augino vaikus“, – dėsto p. Dyburis.

„Kas gi turėjo atsitikti, kad moteris vadovė, kaip kokia nykstanti fauna, būtų įrašyta į Raudonąją knygą ir ją būtų imtasi taip intensyviai saugoti?“ – klausia Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) direktorė.

Anot jos, vadovo darbas visų pirma yra žmogaus pasirinkimas, moterys gali tiesiog nenorėti didelės atsakomybės, tad mėginimai nustatyti „moterų kvotas“ yra tokio pasirinkimo iškraipymas. „Vadinasi, vien dėl to, kad yra moteris, ji gali mažiau stengtis ir greičiau tapti vadove. Tai tarsi pozityvi diskriminacija“, – svarsto p. Vainienė.

Anot jos, net vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai, esą moterys uždirba mažiau, taip pat yra apgaubti įvairių mitų. „Jei moteris pasirinktų tą pačią profesiją ir tą pačią atsakomybę, kokią renkasi vyras, ji ir uždirbtų tiek pat“, – įsitikinusi LLRI vadovė.

Ponia Vainienė nuogąstauja, kad įgyvendinus tokias europines iniciatyvas įmonių efektyvumas gali net sumažėti.

Vyriausybių rūpestis

„Moterys kompanijoms atneša ekonominės naudos“, – komentuodama EPSCO debatus šiemet vasarį sakė komisarė p. Reding. Anot jos, 60% universitetų absolvenčių yra moterys, taigi jų įtraukimas į darbo rinką yra vienas būdų didinti Europos konkurencingumą.

„Vyriausybių atsakomybė – padėti gerinti pusiausvyrą tarp šeimos ir darbo“, – pabrėžia p. Reding. Pažymima, jog turi būti tobulinama vaikų priežiūros ir pensijų sistema, kad moterys būtų labiau suinteresuotos kopti į karjeros aukštumas, neaukodamos šeimos gyvenimo.

Ponia Vainienė, LLRI vadovė, sako, kad kai kurie darbo įstatymai, ypač tie, kurie nustato moterims išskirtines garantijas grįžtant į darbą po nėštumo ir gimdymo atostogų, mažina jų galimybes konkuruoti su vyrais. Tačiau, anot jos, srityse, kuriose Darbo kodeksas negalioja, pavyzdžiui, politikoje, karjerą padariusių moterų yra kur kas daugiau. ES šalyse narėse moterys sudaro apie 24% jų parlamentų narių, užima 26% ministrų postų.

Lietuvos Seime moterų yra apie 19%.

Komisarė p. Reding cituoja konsultantų atliktas studijas: „McKinsey“ tyrimas parodė, kad kompanijos, kuriose pasiekta lyčių atstovavimo pusiausvyra, uždirba 56% daugiau veiklos pelno nei bendrovės, kuriose dominuoja vyrai. „Ernst & Young“ analizavo 290 didžiausių biržoje kotiruojamų įmonių. Išvada – kad pajamos kompanijų, kurių valdybose yra bent viena moteris, yra didesnės nei įmonių, kurių valdybų nariai – vien vyrai.

Ligita Ramanauskaitė, „Nordia Baublys & Partners“ vadovaujančioji partnerė, nemano, kad Lietuvoje moterų vadovių dalyvavimas įmonių gyvenime yra problemiškas. „Vakarų šalyse valdyba suvokiama kaip nuolat dirbanti struktūra, valdybos vadovui mokamas atlyginimas. Lietuvoje valdyba – strateginis organas. Moterų savininkių, strateginių sprendimų priėmėjų Lietuvoje nėra daug, tačiau aukščiausios ir vidutinės grandies vykdomųjų vadovių – ne tiek ir mažai. Neteko girdėti moterų skundžiantis, kad jos negauna vadovų postų dėl to, kad jos – moterys“, – sako p. Ramanauskaitė.

Kaip suderinti?

Vilniuje įsikūręs Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) nurodo, kad vienas trukdžių, neleidžiančių moterims deramai dalyvauti darbo rinkoje, yra nepakankamai lanksčios vaikų priežiūros sistemos šalyse narėse.

ES yra paskelbusi tikslą, kad šalyse narėse formali priežiūra turi būti užtikrinta mažiausiai 33% jaunesnių nei trejų metų vaikų. Iki 2009-ųjų šį tikslą buvo pasiekusios devynios ES narės – Belgija, Danija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Nyderlandai. Lietuvoje ir dar 8 narėse – Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje –  priežiūra tam skirtose įstaigose buvo užtikrinta mažiau nei 10% vaikų, jaunesnių nei trejų metų amžiaus.

EIGE konstatuoja, kad priežiūros stoka šios amžiaus grupės vaikams trukdo suderinti darbinę veiklą, asmeninį ir šeimos gyvenimą.