Turto privatizatorių veiksmai prišaukė auditorius

Teresė Staniulytė

Valstybės turto fondo vykdomos operacijos su valstybės turtu kelia įtarimų Valstybės kontrolei. Šiemet ji tyrinės, kodėl kai kurie objektai dešimtmetį  nesiūlomi privatizuoti, o valstybės turtas nuomojamas už simbolinę kainą.

Paskutinį ir vienintelį kartą Valstybės kontrolė (VK) auditavo Valstybės turto fondą (VTF) 2003 m. Tuomet Seimo rezoliucija įpareigojo auditorius, kai susipažins su fondo veikla, pateikti parlamentui valstybės turto valdymo koncepciją. Tačiau dabar atrodo, jog buvo prašyta ratų, o gauti batai – VK parengė ir pateikė ataskaitą „Dėl VTF valdymo tobulinimo“.

Tik po 9 metų pagrindinė privatizavimo institucija vėl atkreipė auditorių dėmesį. „Pagal strateginio tyrimo rezultatus“ į programą įtrauktas auditas „Privatizuotino valstybės turto valdymas“, jį planuojama užbaigti ketvirtąjį metų ketvirtį.

Neefektyvios fondo veiklos rodiklis yra ir Privatizavimo fondas, šiemet jis bus išsiurbtas iki dugno – kitiems metams jame liks tik 200.000 Lt.

Argumentuodama audituojamo objekto pasirinkimą, VK rėmėsi praėjusių metų gegužės mėn. duomenimis. Jie skelbia, kad tuo metu į privatizavimo programą nebuvo įtraukti 582 VTF valdomi objektai, kurių vertė viršijo 46 mln. Lt. 112 objektų programose buvo skelbti prieš 6–10 m., tačiau neparduoti.

Auditoriai išskyrė 90 Vilniuje esančių nekilnojamojo turto objektų – jie įrašyti į privatizuojamųjų objektų sąrašą, tačiau niekada nebuvo įtraukti į privatizavimo programas, nors 76 iš jų fondui perduoti 1999–2008 m.

VK preliminariai aptiko, kad, privatizavus objektus, kuriuose buvo atlikti pagerinimo darbai, į Privatizavimo fondą 2010 m. pateko kelis kartus mažesnės sumos už nuomininkui atlygintas remonto išlaidas ir į VTF sąskaitą pervestas nuomininkui įskaityto nuomos mokesčio dydžio sumas.

* * *

Temos analizė pateikiama dienraštyje "Verslo žinios".