Premjeras: negalime keisti Gamtinių dujų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminų

2012.02.09, 10:34
Inga Ramoškaitė

Lietuva negali keisti vasarą priimto Gamtinių dujų įstatymo nuostatų, reikalaujančių atskirti gamtinių dujų tiekimo, transportavimo ir skirstymo veikla užsiimančių bendrovių nuosavybę pagal Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimus, įsigaliojimo terminų.

Tai ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Andrius Kubilius interviu Žinių radijui. Šiuo metu su darbo vizitu Švedijoje besilankantis premjeras sakė, kad terminų koregavimas pažeistų Europos Sąjungos (ES) teisę.

Pastabų dėl terminų Lietuvai, anot p. Kubiliaus, turi Rusijos dujų koncernas "Gazprom". "Verslo žinios" rašė, kad III energetikos paketo reikalavimų įsigaliojimas buvo vienas pagrindinių klausimų antradienį Vilniuje vykusiame premjero ir Aleksandro Medvedevo, "Gazprom" viceprezidento bei antrinės įmonės "Gazprom Export" generalinio direktoriaus, susitikime.

"Terminai, kurie numatyti Lietuvos įstatyme, kad 2014 m. pabaigoje sistema jau turi būti pertvarkyta, išplaukia iš ES direktyvų, ir mes neturime kokių nors išimčių ar galimybių taikyti kokias nors išimtis, todėl pažeistume ES teisę", - apie terminų koregavimo galimybę kalbėjo premjeras.

Be to, anot jo, ir pačiai Lietuvai keisti terminus nenaudinga. Įstatymo nuostatos Lietuvoje turi įsigalioti 2013 m.

"Mums patiem šios direktyvos įgyvendinimas yra labai svarbus, kiek galima greitesnis, bent jau iki 2014 m. pabaigos. Nes 2014 m. pabaigoje mes turėtume turėti jau veikiantį suskystintų dujų terminalą ir jo veikla būtų sudėtinga, jeigu iki to laiko nebūtų atliktas perdavimo sistemos atskyrimas nuo visų kitų tinklų ir neatsirastų galimybės perdavimo sistemą tvarkyti kaip visiškai nepriklausomą ir viešą infrastruktūrą", - dėstė premjeras.

Pono Kubiliaus teigimu, visa tai jis yra išdėstęs "Gazprom" vadovams laiške, tačiau, anot premjero, dėl būsimos tvarkos įgyvendinimo reikia toliau diskutuoti.

"Dėl požiūrio į mūsų vykdomą reformą, europinių direktyvų įgyvendinimą "Gazprom" atstovai labai aiškiai pabrėžia, kad tai yra suvereni Lietuvos teisė, ir jie tos teisės visiškai nediskutuoja ir neginčija. Jiems galbūt terminų klausimas kažkiek iškyla", - teigė premjeras.

Finansinis investuotojas

Ministras pirmininkas pakartojo, kad po sistemos pertvarkos "Gazprom" toliau mato dalyvaujantį dujų perdavimo veikloje "kaip finansinį investuotoją, neturintį lemiamo balso sprendimuose".

"To tikslas yra vienas - "Gazprom" vis tiek lieka svarbus strateginis partneris, plius visiškai natūralu, kad "Gazprom" rūpi ir perdavimas į Kaliningrado sritį, t.y. vadinamasis tranzitas į Kaliningrado sritį. Ir tame aš nematau nieko blogo - neturint lemiamo balso, būnant tik finansiniu investuotoju, sprendimus priiminėtų Lietuvos valstybė, turinti lemiamą balsą tokiame perdavimo sistemos operatoriuje, ir dėl to nereikėtų per daug išgyventi", - aiškino p. Kubilius.

"Verslo žinios" rašė, jog energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra pareiškęs, kad "Gazprom", išskaidžius Lietuvos dujų sektorių, galėtų valdyti iki trečdalio perdavimo tinklų akcijų, tačiau galutinis sprendimas turėtų priklausyti Europos Komisijai. Pasak ministro, Lietuva yra pasiruošusi kalbėtis su „Gazpromu“ dėl tinkamos kompensacijos už magistralinius dujotiekius.

Skelbta, kad p. Medvedevas derybose su Lietuvos valdžios atstovais ieškos galimybių įtikinti juos laikinai, keleriems metams atidėti Gamtinių dujų įstatymo nuostatų įsigaliojimą.

Vokiečių "E.ON Ruhrgas" valdo 38,9% "Lietuvos dujų" akcijų, "Gazprom" - 37,1%, Lietuvos energetikos ministerija - 17,7%.