Lietuva ir dar 24 ES šalys pasirašė naują finansinės drausmės sutartį

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar 24 Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai penktadienį Briuselyje pasirašė naują Europos fiskalinės drausmės sutartį. Nors sutartis yra privaloma euro zonai, prie jai prisijungė visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją. (atnaujintas antras skyrius)

Pagrindinė, vadinamoji auksinė, sutarties taisyklė įpareigoja šalis siekti subalansuoto arba perteklinio valstybės biudžeto - metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5% nominalaus BVP. Ši nuostata turės būti perkelta į nacionalinę teisę, skelbia Prezidento spaudos tarnyba.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti p. Grybauskaitė teigia, kad įstatymais įtvirtinus finansinę drausmę, neatsakingi politikai negalės išlaidauti ir neatsakingai elgtis su šalies pinigais.

Atspirties taškas

„Turime pirmą ES Vadovų tarybą po dvejų metų, kurioje kalbėta apie Europos ateitį, jos ekonominę perspektyvą, o ne apie tai, kaip suvaldyti vadinamąją skolų krizę. Tikiuosi, kad tai bus atspirties taškas, kai galėsime galvoti apie mūsų kasdienius darbus, o ne vien kalbėti apie krizės problemų sprendimą“, - žurnalistams Briuselyje penktadienį sakė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Anot jos, ir Lietuvoje, ir kitose šalyse mėginama spekuliuoti, kad ši sutartis gali apriboti valstybių suverenitetą.

„Norėčiau labai aiškiai pasakyti: taip, ši sutartis apribos laisvę išlaidauti, laisvę stumti savo šalis į skolas ir stabdyti jų ekonominį vystymąsi“, - sakė p. Grybauskaitė.

Visos sutarties nuostatos iškart tampa privalomos tik ją pasirašiusioms euro zonos narėms. Pasak p. Grybauskaitės, Lietuva, ne euro zonos narė, turi pakankamai laiko apsispręsti dėl sutarties įgyvendinimo mechanizmų, tuo tarpu esminiai sutarties principai nėra ginčytini, nes Lietuva jų jau laikosi.

Prezidentės teigimu, pasirašydama sutartį Europa pareiškė tvirtą politinę valią atsakingai tvarkyti finansus ir pasiuntė aiškų signalą tarptautinėms rinkoms apie savo vykdomos politikos patikimumą.

Pasirašiusios sutartį valstybės įsipareigoja tarpusavyje aptarti ir, reikalui esant, koordinuoti planuojamas stambias reformas. Šalys taip pat turės informuoti apie savo planus skolintis finansų rinkose. Sutartis taip pat numato rengti neformalius euro zonos šalių vadovų susitikimus dukart per metus. Prie sutarties prisijungusios ne euro zonos valstybės į šiuos posėdžius bus kviečiamas bent vieną kartą per metus.

Sutartis įsigalios 2013 m. sausio 1 d., ją ratifikavus 12 euro zonos šalių. Ją pasirašiusios ne euro zonos šalys turės apsispręsti, ar nori taikyti kai kurias nuostatas dar iki euro įsivedimo. Tai jos turės paskelbti sutarties rafitikavimo metu. Prezidentės teigimu, dabar pasirašydama sutartį, Lietuva išreiškia tvirtą politinę valią laikytis finansinės drausmės.

Grės baudos

"Verslo žinios" iš Briuselio penktadienį rašo, kad sutartis numato sankcijų mechanizmą. Jei paaiškėtų, kad šalis narė nesilaiko nustatytų taisyklių, kitos sutarties narės gali kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Šiam patvirtinus, kad šalis pažeidžia taisykles, jai grėstų iki 0,1% BVP bauda. Algirdas Šemeta, už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas EK narys, nepatikslino, už kurį laikotarpį bus skiriama tokia bauda.

Tik prie ES fiskalinės sutarties prisijungusios šalys ateityje galės pretenduoti į ES finansinę pagalbą, teikiamą iš ES finansinės pagalbos priemonių.

Ponia Grybauskaitė vakar Briuselyje teigė, kad Lietuvai visi sutarties punktai priimtini, vieni ar kiti galbūt įsigalios kiek vėliau. Ši sutartis, anot šalies vadovės, kaip privaloma įsigalioja tik šaliai įstojus į euro zoną, o kitos šalys gali prisijungti iš dalies, išlaikydamos pagrindinius principus, kurių Lietuva tikrai laikysis.

Andrius Kubilius, ministras pirmininkas, Briuselyje kalbėjo, jog esminiai sutarties dalykai Lietuvai nėra ypatingai nauji, esą fiskalinė drausmė, žemi deficitai, kontroliuojama valstybės skola yra tai, ko Lietuva siekė pastaruosius kelerius metus.

Daugiau apie ES lyderių susitikimą Briuselyje skaitykite penktadienį dienraštyje "Verslo žinios".