Rusijos energetikų kovas pajus ir Lietuvos vartotojai

Dujos Lietuvai gali pigti, tačiau elektra – brangti. Prielaidų tokiam scenarijui yra, tačiau kaip po rokiruotės Rusijos valdžios olimpe pasikeis Rusijos energetikos politika, šiandien spėlioti dar per drąsu. Viena aišku, kad pokyčių bus, jų reikia ir pačiai Rusijai – šalies politikos elitas ieško alternatyvų ne itin pasiteisinusiai "energetikos diplomatijos" koncepcijai.

Į prezidento postą grįžtantis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir "Gazprom" vadovas Aleksejus Milleris. Nuotrauka: "Bloomberg" / Aleksandro Zemlianičenkos jaun.

architektūrą. Kaip praėjusių metų pradžioje Rusijos žiniasklaidai žadėjo vienas „Gazpromo“ viceprezidentų Valerijus Golubevas, 2011 m. Estijos dujų vartotojai rusiškas dujas iš koncerno „Gazprom“, neoficialiais duomenimis, pirko vidutiniškai 10–12%, Latvijos – iki 20% pigiau nei lietuviai.

Š. m. sausį kitas rusų dujų monopolijos viceprezidentas Aleksandras Medvedevas viešai pripažino, kad „ES III energetikos paketo įgyvendinimo versija yra Lietuvos vidaus reikalas“, ir ėmė aktyviai derėtis dėl dujų tiekimo, transportavimo bei skirstymo verslo atskyrimo reorganizuojant AB „Lietuvos dujos“, kurioje  „Gazprom“ valdo 37,1% akcijų.

Maskvoje ir Briuselyje kalbinti ekspertai tvirtina, Lietuvos ir „Gazpromo“ derybos dėl Gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo, abiem pusėms darant tam tikrų nuolaidų, gali būti sėkmingos. Lietuvos atstovai užsimena, kad po kelių mėnesių gali būti susitarta, kad rusų koncernas pakoreguos parduodamų dujų kainą taip, kad ši labai nesiskirtų nuo tų, kuriomis „Gazprom“ prekiauja Estijoje bei Latvijoje. Tačiau pasikeitimai Rusijos politikos viršūnėse ir šios šalies vyriausybės siunčiami signalai apie tai, kad nuo šiol nebus tenkinami „Gazpromo“ įgeidžiai vidaus rinkos tarifų klausimu, rusų monopolijai nieko gera nežada.

***

Temos analizė pateikiama dienraštyje „Verslo žinios“.