Statybininkai inovatyvią idėją giria, paremti neskuba

2012.04.15, 09:47
Persiųsk 13 Komentarai (13)

Jei  Lietuvoje būtų sukurta skaitmeninės statybos sistema, ji užsakovams ir rangovams leistų sutaupyti milijardus ir garantuotų spartesnį projektų įgyvendinimą, tvirtina šią iniciatyvą iškėlusi Lietuvos statybininkų asociacija. Statybų sektoriaus įmonės idėją giria, tačiau lėšų tam skirti nežada.

Įdiegus skaitmeninę statybos sistemą, būtų išvengta klaidų projektuose ir dėl to atsirandančių nuostolių dėl netikslių sąmatų,  būtinybės taisyti darbus  ir nuolatinio projektų vėlavimo, aiškina Vaidotas Šarka, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vykdomasis direktorius. Gerokai skaidresni taptų ir viešieji pirkimai (VP), pagal kuriuos Lietuvoje įgyvendinama didžioji dalis statybos projektų, mat  suvienodinti konkurentų pasiūlymai taptų lengvai palyginami.

Sutaupytų milijardus

„Šiandien VP konkursuose projektavimo darbams pateikiami sunkiai palyginami komerciniai pasiūlymai, o konkursus laimi mažiausią kainą pasiūlęs pretendentas – dažniausiai tas, kuris sąmoningai ar nesąmoningai pridaro klaidų. Statybos įmonei pradėjus dirbti pagal tokį projektą paaiškėja, kad jį reikia taisyti, trūksta medžiagų, projektas brangsta“, – ydingą grandinėlę veria p. Šarka.

Jis skaičiuoja, kad įgyvendinant statybos projektus pagal VP procedūras, dėl tokios tvarkos užsakovai ir rangovai praranda 20–30%  projektams skiriamų lėšų. 2008–2010 m.  praradimai galėjo siekti 0,9–2,4 mlrd. Lt kasmet, priklausomai nuo tais metais atliktų statybos darbų apimties.

Skaitmeninės sistemos įdiegimas iš principo reiškia, kad visi statybos procesų dalyviai – užsakovas, plėtotojas, projektuotojas, statytojas, valdytojas – įsipareigoja „kalbėti“ viena kalba, t. y. naudoti vienodo tipo duomenis ir brėžinius.  Visi kiekvieno projekto  duomenys turi būti „įvilkti“ į vienodą skaitmeninę formą,  įdiegiant  statybos objektų trimatį modelį, elektroninį projektą standartizuotai apipavidalinant, VP konkursams teikiant elektronines paraiškas. Sistema jau įdiegta Danijoje, prie jos adaptuojasi Šiaurės šalys, Vokietija, Didžioji Britanija.

Sumažėtų klaidų

„Atsiradus skaitmeninės statybos reikalavimams pagerėtų projektų kokybė, sprendimai taptų aiškesni užsakovams. Neabejotinai sumažėtų klaidų projektuose – technologijos leidžia greitai aptikti klaidingus sprendimus ir neatitikimus, kai, tarkime, kuri nors inžinerinė sistema netelpa į numatytas erdves ir dėl to vėliau prireikia koreguoti projektą“, – sumanymą giria Almantas Stankūnas, kompleksines projektavimo paslaugas teikiančios „COWI Lietuva“ pastatų projektų padalinio direktorius. Anot jo, dėl VP pirkimuose taikomo mažiausios kainos principo pastatų projektų kokybė šiuo metu yra dramatiškai bloga. 

„Dirbti būtų tikrai lengviau. Mums aktualu tai, kad būtų susitarimas, koks darbas yra daromas, kaip jis daromas ir kaip matuojama jo kokybė – kad tai vienodai suprastų ir užsakovas, ir rangovai, ir techninė inspekcija“, – sako Vytautas Švykas, UAB „Švykai“, teikiančios specializuotas tiltų remonto, konstrukcijų priešgaisrinio padengimo ir apšiltinimo paslaugas, direktorius. Anot jo, su tokia sistema įmonei teko susidurti  Norvegijoje – dalyvaujant VP konkursuose, visi pasiūlymai rengiami vadovaujantis sąvadu, kuriame surašyti visi galimi tiltų ir kelių statybos darbai iki paties smulkiausio, ir aprašyta, kaip yra tikrinama jų kokybė.

Brangus projektas

Statybos įmonės abejoja, ar iniciatoriams pavyks gauti lėšų sudėtingai sistemai sukurti. „Impulsas sektoriui galėtų būti didžiulis,  tik kyla vienintelis klausimas – o kas už tai mokės? Ar pavyks gauti finansavimą šiam dideliam darbui atlikti, priklausys nuo politinių sprendimų, ir labai abejoju, ar jie atsiras“, – sako Dalius Gesevičius, AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius.

„Tai grandiozinis projektas. Man atrodo,  kad šiandien jį  vargu ar įveiktume. Gal reikėtų kalbėti apie sistemos kūrimą ne nacionaliniu, o regioniniu lygiu?“ – svarsto p. Švykas. 

Didelio entuziazmo nerodo ir Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos statybos ir Būsto departamento direktorė. „Tai pažangi sistema, atverianti kelią naujoms technologijoms diegti. Tačiau turėtume padaryti didžiulius namų darbus, kad tokią sistemą galėtume įdiegti“, – pažymi ji.

Ponas Šarka sako, kad jei įmonės ir perkančiosios organizacijos suskaičiuotų patiriamus nuostolius, pamatytų, kad sistemą įdiegus jos išloštų. Tačiau pripažįsta, kad pelnais nesižarstančios statybų įmonės neturi išteklių kurti sistemą, o valstybė į pagalbą neskuba. „Idėją visi lyg ir giria, bet vieni rodo į vienas duris, kiti – į kitas", – sako jis.

Remdamasis  Danijos patirtimi jis siūlo iš pradžių įgyvendinti keletą bandomųjų projektų, jau tariamasi su Vilniaus savivaldybe.

***
Skaitmeninės statybos naudos gavėjai
LR Vyriausybė – padidės VP skaidrumas, sumažės VP išlaidos
Perkančiosios organizacijos, privatūs užsakovai – apie 30 % pigesni statybos projektai
Statytojai – tikslesnės sąmatos, aiškesni pinigų srautai, mažesnė savikaina, didesnis konkurencingumas ir pelningumas, galimybės dalyvauti tarptautiniuose statybos projektuose.
Projektuotojai – greitesnis projektavimas, mažiau klaidų, didesnis pelningumas, galimybės dalyvauti tarptautiniuose statybos projektuose.
Šaltinis: Lietuvos statybininkų asociacija

***
Tekstas skelbtas balandžio 6 d. dienraštyje „Verslo žinios“.