Iš Europos į Vašingtoną – su ištiestu delnu

Europos lyderiai kaupia argumentus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kad šis sutiktų padidinti savo indėlį į euro zonos gelbėjimo fondus. Šios savaitės pabaigoje vyksiančiame pavasariniame TVF susitikime, neabejojama, dominuos kovai su skolų krize skirtų išteklių tema. Diskusijos dėl skirtingų nuotaikų anapus Atlanto veikiausiai bus itin įtemptos.

Prieš tris savaites Europos vadovai sutiko padidinti ES pagalbos fondus iki 800 mlrd. EUR (1 trln. USD). 1 trilijonas JAV dolerių – simbolinė riba, kurią peržengusi Europa mėgina įtikinti TVF, kad padarė viską, kas įmanoma. Tačiau šią poziciją silpnina panikos signalai iš Ispanijos – šalies vyriausybė mėgina įtikinti rinkas, kad sugebės susitvarkyti su savo finansais, tačiau investuotojų pasitikėjimas Ispanija sminga žemyn. Praėjusią savaitę Ispanijos skolinimosi kaina priartėjo, o vakar pasiekė kritinę 6% ribą – ją peržengusios, tarptautinės pagalbos buvo priverstos pasiprašyti Graikija, Airija ir Portugalija.

Raminti rinkas vakar skubėjo Jose Manuelis Barroso, Europos Komisijos prezidentas. „Esu visiškai įsitikinęs, kad Ispanija susidoros su šiais iššūkiais“, – vakar Briuselyje kalbėjo p. Barroso.

TVF pavasario susitikimas Vašingtone vyks balandžio 20–22 dienomis.

Jungtinės Valstijos ir TVF spaudžia Europą su savo finansinėmis problemomis tvarkytis be papildomos pagalbos iš išorės. Christine Lagarde, TVF vadovė, sakė laukianti „tikros pažangos“ po šios savaitės susitikimų. Ji taip pat paminėjo, kad TVF turi sukaupti daugiau kapitalo tam, kad atremtų didėjančių naftos kainų ir lėtėjančio JAV ūkio augimo pasekmes, tai yra reikmėms, tiesiogiai nesusijusioms su Europos bėdomis. Tai, pasak analitikų, gali atspindėti tarptautinės bendruomenės ir ypač Jungtinių Valstijų nenorą pumpuoti daugiau pinigų į ES pagalbos fondus.

Šaukiasi ECB pagalbos

„Po trijų mėnesių, ramesnių nei tikėtasi, euro krizė atsinaujino. Tempas, kuriuo pastaruoju metu didėjo obligacijų pajamingumas, turi atsinaujinusios investuotojų panikos elementų“, – naujienų agentūra „Bloomberg“ cituoja Holgerį Schmiedingą, „Berenberg Bank“ vyriausiąjį ekonomistą Londone.

Praėjusią savaitę įkandin Ispanijos aukštyn kopė ir Italijos obligacijų pajamingumas, o euras smuktelėjo iki mėnesio žemumų JAV dolerio atžvilgiu.

Ispanijos ekonomikos viceministras Jaime Garcia-Legazas paragino Europos centrinį banką (ECB) atnaujinti tiesioginį dalyvavimą rinkose. „ECB turėtų pradėti supirkinėti obligacijas“, – pareiškė Ispanijos vyriausybės pareigūnas.

Iš ECB vadovybės narių pastarojo meto komentarų galima spręsti, kad nuomonės dėl ECB veiksmų išsiskyrė. Valdančiosios tarybos narys Benoit Coeure praėjusią savaitę leido suprasti, kad ECB gali atnaujinti dalyvavimą antrinėje obligacijų rinkoje, o jo kolega iš Nyderlandų Klaasas Knotas netrukus pareiškė, kad ECB dar labai toli nuo tokio sprendimo.

Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindos antradienį Frankfurte susitinka su ECB vadovu Mario Draghi.

Išimtis

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy savaitgalį užsitikrino savo partijos regioninių lyderių paramą vyriausybės vykdomoms reformoms. Regionų vadovai pažadėjo mažinti biurokratinį aparatą ir laikytis biudžeto deficito tikslų.

Praėjusią savaitę Ispanijos vyriausybė ieškojo, kur papildomai sutaupyti 10 mlrd. EUR – taikytasi į išlaidų karpymą sveikatos apsaugos bei švietimo sektoriuje. Tai papildomos taupymo priemonės prie anksčiau jau patvirtinto 27 mlrd. EUR išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo plano.

Investuotojų apetitas Ispanijos vertybiniams popieriams mažėjo nuo kovo pradžios, kai p. Rajoy pripažino, kad Ispanija nesugebės įvykdyti anksčiau duoto deficito mažinimo pažado. Tikėtasi, kad jau šiemet Ispanija suspaus deficitą iki 4,4%. Bet vėliau su euro zonos finansų ministrais susitarta, kad ši riba sieks 5,3% BVP. 2013-aisiais Ispanija biudžeto deficitą turi sumažinti iki 3% BVP.

Nors euro zonos finansų ministrų grupėje buvo rastas kompromisas dėl Ispanijos biudžeto deficito, liko nuogąstavimų, kad, pritaikant savotišką išimtį Ispanijai, pažeidžiami ką tik naujai nustatyti ES fiskalinės drausmės principai.

Kreipėsi į draugus

Europos vyriausybės kovą susitarė, kad šalia 300 mlrd. EUR, jau dabar sukauptų ES pagalbos fonduose, bus įlieta dar 500 mlrd. EUR kapitalo, kuris prireikus bus skolinamas sunkumų slegiamoms euro zonos narėms. Europos lyderiai siūlo, kad TVF prie šio „pagalbos projekto“ prisidėtų 150-čia mlrd. EUR.

„Europos vyriausybės padarė tai, kas priklausė. Dabar tikiuosi, kad mūsų draugai ir parneriai už Europos ribų prisidės savo dalimi prie TVF išteklių“, – praėjusį penktadienį kalbėjo Joergas Asmussenas, ECB valdančiosios tarybos narys.

Entuziastingo pritarimo iš užsienio vyriausybių kol kas nesigirdėjo, tiesa, Brazilija ir Meksika patikino dalyvausiančios stiprinant pagalbos fondus.

„Bloomberg“, cituodama p. Schmiedingą iš „Berenberg Bank“, skaičiuoja, kad Europa jau įsipareigojo suteikti mažiausiai 386 mlrd. EUR paramą Graikijai, Portugalijai ir Airijai kartu sudėjus. Dabar pagalbos fonduose likę tiek lėšų, kiek pakaktų Ispanijai iki 2014 m. pabaigos finansuoti, jei to prireiktų. Tačiau Italija, kurios valstybės skola siekia 1,9 trln. EUR, – kur kas sunkesnis atvejis.