Izraelio jaunieji verslininkai kasdieniškas idėjas paverčia perspektyviu verslu 

2012.04.21, 10:10

Pradedantieji Izraelio verslininkai (lš kairės) Ronas Zoharas ir Roi Oronas sukūrę proginių vaizdo klipų gamybą palengvinančią programėlę "Groovideo". ::Nuotrauka: Alekso Rozentalio
Pradedantieji Izraelio verslininkai (lš kairės) Ronas Zoharas ir Roi Oronas sukūrę proginių vaizdo klipų gamybą palengvinančią programėlę "Groovideo". Nuotrauka: Alekso Rozentalio

Bandomajame etape esančios Izraelio jaunųjų verslininkų idėjos (angl. „start up“) tikisi užaugti ir tapti masalu didžiosioms technologijų bendrovėms ar kitiems investuotojams. Kol tai neįvyko, verslininkų tikslas – prisistatyti rinkai, didinti savo žinomumą ir gausinti vartotojų ratą.

Nuotrauka: Alekso Rozentalio Nuotrauka: Alekso Rozentalio

Dėl šalies ploto, triskart mažesnio nei Lietuvos, ir technologijų bendrovių koncentracijos Izraelis neretai pavadinamas vienu dideliu verslo inkubatoriumi. Šalyje gamyklas, tyrimų ir plėtros (angl. „research & development“, R&D) centrus ar kitus padalinius turi tokios JAV milžinės kaip „Google“, „Intel“, „Microsoft“ ar „Oracle“.

Viduržemio jūros šalyje, pirmaujančioje pasaulyje pagal BVP dalį tyrimams ir plėtrai, šios kompanijos yra tapusios savotiškomis verslo pradinėmis mokyklomis. Patirties jose įgiję izraeliečiai neretai kuria savo „idėjų kalyklas“, kurios vėliau gali tapti tų pačių technologijų milžinių pirkiniais.

„Microsoft“ kūdikis

Assafo Parago patirtis – vienas pavyzdžių, kaip technologijų kompanijoje įgytas žinias galima panaudoti asmeniniam verslui. Baigęs karjerą „Microsoft“ p. Paragas buvusiam darbdaviui pardavė du savo projektus. Dabar 39-erių verslininkas plėtoja trečiąjį – nuomonių ir debatų platformą „Opinion Stage“. Per „Facebooko“ profilį prie „Opinion Stage“ prisijungę vartotojai dalijasi pasiūlytomis nuomonėmis arba savo kuriamomis temomis.

Tel Avivo centre, buvusios bibliotekos patalpose, įsikūrę „Opinion Stage“ autoriai siekia portalą paversti patikimu statistinės informacijos šaltiniu. Antai, komentatoriai ateityje bus reitinguojami, jiems priskiriami rangai pagal jų išsilavinimą, profesionalumą ir kitų komentatorių požiūrį į juos. Iš portale vyksiančių debatų, dalijimosi nuomonėmis, balsavimo ir kitų ateityje numatomų kurti funkcijų verslininkai sieks sukurti daugiau ar mažiau patikimą statistinę duomenų bazę. Ji turėtų priminti apklausų atlikėjų pateikiamas analizes.

Skirtumas tas, kad tinklalapyje žmonės balsuoja, komentuoja ir dalyvauja debatuose savo iniciatyva, o iš to kuriama jų nuomones atspindinti statistika.

Pono Paraggo verslo modelyje pajamas turėtų duoti reklamos plotai, o padirbėjus su statistikos kokybe – ant prekystalio turėtų gulti ir įvairios duomenų bazės. Nuomonių ringe taip pat už nedidelį mokestį bus galima pačiam „stotis ant tribūnos“ ir paskelbti vaizdinį komentarą.

Šiuo metu paleistas pirminis tinklalapio variantas. Jame besisukančios temos bent kol kas sufleruoja, kad projektas nukreiptas į JAV rinką. Mat viena populiariausių diskusijų bandomosios versijos portale – JAV prezidento rinkimai.

Proginiai klipai

Buvusiose Tel Avivo bibliotekos patalpose programuojamas ir vaizdo klipų projektas „Groovideo“. Jo įkūrėjai – Izraelio kariuomenės pilotas Ronas Zoharas ir elitiniame žvalgybos padalinyje „8200“ tarnavęs Roi Oronas. Jaunieji verslininkai sako startuojantys su vaizdo klipais, skirtais gimtadieniams, tačiau žada ties tuo nesustoti ir ateityje pritaikyti programėlę kitoms progoms, pavyzdžiui, vestuvėms. Šiuo metu paleista bandomoji programėlės (angl. „application“ – VŽ) versija.

„Groovideo“ aplikacija nurodytais telefono numeriais (adresatas turi turėti išmanųjį telefoną) ir elektroninio pašto adresais išsiunčia paaiškinimus, kuriais vadovaudamasis adresatas gali pasveikinti gimtadienį švenčiantį bičiulį. Programėlė išmaniajame telefone ar kompiuteryje, prieš tai perspėjusi gavėją, aktyvuoja vaizdo kamerą, jos įamžintas sveikinimas kartu su kitų sveikintojų vaizdo klipu grįžta į programėlės platformą. Čia ji be tiesioginio projekto autorių prisilietimo apdorojama į vientisą muzikinį vaizdo klipą, o šis gimtadienio dieną išsiunčiamas sukaktuvininkui.

Programėlės kūrėjai sveikinimu skatina dalintis socialiniame tinkle „Facebook“ ar vaizdo svetainėje „Youtube“.

„Nežinau, ar jums teko kada nors patiems kurti šventinį vaizdo klipą. Visų pirmą reikia sukviesti visus draugus, tada nufilmuoti ir iškarpyti. Mūsų sukurta programa leidžia nuobodžiąją klipo pusę paversti pramoga“, – pasakoja p. Zoharas.

„Izraelyje labai populiaru kurti vestuvinius vaizdo klipus. Pirmą kartą tai gali būti nuotykis, bet jei turi daug draugų, sutuoktinius sveikinančių klipų gamyba tampa košmaru“, – motyvą, paskatinusį jaunus vaikinus sukurti vaizdo klipus automatiškai apdorojančią programėlę, įvardija jos autoriai.

Įsikuria ir centre

Izraelio technologijų branduoliu vadinamame Tel Avive pluša apie 600 jaunųjų verslininkų įmonių, atskleidžia leidinys apie miesto verslumą.

VŽ kalbinta žymios amerikiečių bendrovės pirkiniu tapusios įmonės atstovė, dėl vidinės JAV bendrovės politikos prašiusi jos neįvardinti, pasakojo, kad vien Tel Avivo centrinėje Rothschildo gatvėje įsikūrusios bent 15 naujas IT idėjas daiginančių bendrovių.

Žinia, kad patalpų nuoma didmiesčių centre yra aukštesnė nei miesto apylinkėse, liudija, kad ir jaunesni šalies verslininkai gali skaičiuoti nemenką uždarbį arba jau turi rimtą investuotojų užnugarį. Beje, būtent Rothschildo gatvėje vyko didžiausias Izraelio istorijoje protestas prieš kylančias nekilnojamojo turto kainas.

Kur randa kapitalo?

Kaip pasakoja naujų idėjų kūrėjai, pirmųjų projektų jie ėmėsi remiami įvairių verslo angelų fondų arba pritraukę privačių investuotojų lėšų. Pirmąjį piniginį postūmį Izraelio verslininkams gali suteikti ir Pramonės, prekybos ir darbo ministerijos atrinktiems projektams skiriami programos „Tnufa“ pinigai.

Čia taip pat išryškėja šalies ekonomikos orientacinė kryptis – inovatyvių technologijų kūrėjai gali gauti iki 60.000 USD paramos. Jei projektas nepavyksta, jo autoriai nelieka skolingi valstybei. Sėkmės atveju valstybė susigrąžina pinigus. Šios lėšos gali būti naudojamos patentams registruoti, tyrimams ir plėtrai, rinkodarai ir konsultacijoms. Žinoma, šalyje veikia ir daugiau inovatyvias idėjas skatinančių verslo akceleratorių.

Verslumo paieškos

„Žmonės manęs nuolat klausia, kokia Izraelio verslumo paslaptis. Tačiau nėra vienareikšmio atsakymo. Atrodo, kad tai žydų genuose – būtent inovacijų ir naujovių paieška. Tai lemia tiek istorija, tiek kultūra, – dėsto Avinoamas Strahilevitzas, vyriausiasis Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministerijos mokslininkas, atsakingas už „Tnufa“ programą. – Be to, Izraelyje labai daug žmonių siekia inžinerijos ir kitų technologinių studijų. Reikia nepamiršti ir psichologinės pusės: žydai nori eiti į priekį iš anksto nesibaimindami, kad jiems tai nepavyks.“

Jo žodžiais, net ir žlugus projektui izraelietis nebijo to pripažinti.

***
Tekstas skelbtas balandžio 13 d. dienraštyje „Verslo žinios“.