Antra didžiausia Europos ekonomika renka naują vadą

2012.04.22, 10:04
Persiųsk 12 Komentarai (12)

Nuotrauka: VŽ
Nuotrauka: VŽ

Beveik nėra abejonių, kad į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų etapą po sekmadienį vykstančio pirmojo iškops perrinkimo siekiantis dabartinis šalies lyderis Nicolas Sarkozy ir jo varžovas socialistas Francois Hollande'as. Jų varžytuvėse pastaruoju metu įvyko lūžis: charizmatiškojo p. Sarkozy kampanija išsikvėpė, o p. Hollande'as, ne toks ryškus politikas, džiaugiasi augančia rėmėjų minia.

Du pagrindiniai kandidatai į Prancūzijos prezidento postą - Francois Hollande (kairėje) ir darbartinis šalies vadovas Nicolas Sarkozy. :: Nuotrauka: VŽ Du pagrindiniai kandidatai į Prancūzijos prezidento postą - Francois Hollande (kairėje) ir darbartinis šalies vadovas Nicolas Sarkozy. Nuotrauka: VŽ

Prancūzijos viešosios nuomonės tyrimų agentūros BVA duomenimis, kuriuos pateikia „Financial Times“, pirmajame etape p. Hollande'as gali tikėtis 29,5% rinkėjų paramos, o p. Sarkozy – 27,5%. Ta pati agentūra prognozuoja p. Hollande'o pergalę antrajame etape – vėliausiais apklausų duomenimis, jį paremtų 56% rinkėjų.

Kita apklausa, atlikta tyrimų kompanijos „Ipsos“, abiem kandidatams žada beveik vienodą paramą pirmajame etape – po 27%.

Iš viso pirmajame prezidento rinkimų etape susirungs 10 kandidatų. Visi jie turi bendrą bruožą: vienoje ar kitoje srityje kritikuoja ES politiką. Ponas Sarkozy ir p. Hollande'as – ne išimtis.

Demonstruoja drąsą

Ponas Sarkozy veikiausiai tikisi, kad antrajame rinkimų etape jam atiteks trečiosios rikiuotėje, kaip rodo apklausos, kandidatės – radikalios dešiniosios Marine Le Pen – rėmėjų balsai (17%). To siekdamas, p. Sarkozy iškėlė dvi iniciatyvas, prieštaraujančias ES sutartims: pagrasino, kad Prancūzija pasitrauks iš Šengeno zonos ir vienašališkai nustatys prekybos apribojimus. Esą Prancūzija nori griežčiau kontroliuoti migracijos srautus ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai šalies viešųjų pirkimų rinkoje.

Pono Sarkozy grasinimai skamba griežtai, bet, kaip pažymi naujienų agentūra „Reuters“, tai gan apdairus žingsnis. Mat didėjant nelegalių migrantų srautams Europos pietuose, ES ir taip vyksta derybos dėl Šengeno sistemos peržiūrėjimo. EK jau tarė savo žodį ir dėl Bendrijos rinkos apsaugos: siūloma apsunkinti dalyvavimą Europos viešųjų pirkimų konkursuose kompanijoms iš ne ES šalių, jei šios į savo viešuosius konkursus neįsileidžia Europos verslo.

Taigi, p. Sarkozy, demonstruodamas drąsą, kitais žodžiais siūlo tą patį, kas ir taip vyksta ES.

Kita vertus, jo mėginimas įtikti p. Le Pen rinkėjams yra prieštaringas dėl šios kandidatės nusistatymo prieš eurą – jos nuomone, Prancūzija turėtų pasitraukti iš pinigų sąjungos. O p. Sarkozy kaip vieną didžiausių savo pliusų pateikia tai, kad jam drauge su Vokietijos kanclere Angela Merkel teko pagrindiniai vaidmenys mėginant suvaldyti euro zonos skolų krizę. Ar euru nusivylę Le Pen rėmėjai balsuos už euro advokatą p. Sarkozy – antrojo rinkimų etapo mįslė.

Kaip argumentą prieš socialistą p. Hollande'ą ponas Sarkozy pateikia Ispanijos pavyzdį – ši šalis, valdoma socialistų vyriausybės, vėl atsidūrė atsinaujinusios investuotojų panikos epicentre.

Tačiau būtent vadovaujama p. Sarkozy Prancūzija neteko aukščiausio AAA skolinimosi reitingo – tai nutiko šiemet sausį.

Nutyli išlaidavimą

Tuo metu p. Sarkozy konkurentas p. Hollande'as grasina, kad Prancūzija neratifikuos neseniai pasirašytos ES fiskalinės drausmės sutarties, jei Vokietija ir kitos ES partnerės nesusitars dėl papildomų ūkio skatinimo ir darbo vietų kūrimo priemonių.

„Ši sutartis yra iliuzinė ir pilna grėsmių. Ji sukuria sąlygas užsitęsusiai ekonominei krizei ir ji tik iš naujo generuos biudžeto disbalansą“, – pareiškė p. Hollande'as.

Tarp kitų jo pasiūlymų – didesnis Europos centrinio banko (ECB) vaidmuo skatinant augimą ir euroobligacijos, kurias leidžiant esą būtų finansuojami energetikos, švietimo ir infrastruktūros projektai. Abi šios temos kelia susierzinimą Vokietijai, ši kategoriškai priešinasi ECB įtraukimui į politines peripetijas ir kratosi euroobligacijų.

Pensinį amžių, kurį vos prieš porą metų iki 62 m. padidino p. Sarkozy, socialistų kandidatas p. Hollande'as vėl žada sutrumpinti iki 60-ies pradėjusiems dirbti 18-os ar anksčiau.

Apie viešųjų išlaidų karpymą p. Hollande'as nekalba. Šios temos neplėtoja ir p. Sarkozy, o tai kelia abejonių ekonomistams. Anot jų, abu kandidatai patvirtina Prancūzijos siekį sumažinti biudžeto deficitą nuo 5,3% 2011-aisiais iki 3% 2013-aisiais, ir tai neįmanoma nesusiveržus diržų, ypač jei ekonomikos augimas išliks vangus. TVF prognozuoja, kad Prancūzijos biudžeto deficitas 2013 m. sieks 3,9%.

Kandidatai neplėtoja ir struktūrinių reformų darbo, socialinės ir sveikatos apsaugos srityse temos, nors spartinti reformas ragina Europos Komisija.

Apklausos rodo, kad nė vieno iš šių dviejų kandidatų rinkėjai nelaiko patikimu vadovu ekonomikos srityje.

Prancūziški paradoksai

„Keista kampanija: vienas nori peržiūrėti sutartį, kuri jau pasirašyta, kiti nori atsisakyti sutarčių, kurios jau galioja“, – „Reuters“ cituoja aukštą ES pareigūną.

Gali būti, jog būtent tokia kampanija tiksliausiai atspindi paradoksų kupiną prancūzų požiūrį į ES: jie neabejoja esą Europos projekto įkūrėjai ir lyderiai, bet daugelis nemėgsta laisvosios prekybos, nevaržomos konkurencijos ir atvirų vidaus sienų, kuriomis Europa linkusi didžiuotis.

Antrasis Prancūzijos prezidento rinkimų etapas vyks gegužės 6 dieną.

***
Komentaras

Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas:
„Ši rinkimų kampanija gana atitrūkusi nuo realiai vykdomos politikos. Tai, ką sako kandidatai, toli gražu nereiškia, kad jie tokią politiką ir vykdys, jei laimės rinkimus. Ypač tai pasakytina apie dalykus, susijusius su ES bendrai priimamais sprendimais – tai ir fiskalinio stabilumo paktas, ir ECB vaidmuo, ir Šengeno zona.

Vargu ar bus siūloma formaliai stabdyti laisvo darbo jėgos judėjimo ar Šengeno taisyklių galiojimą, bet gali būti įvedami administraciniai ribojimai. Kai ekonomika smunka ar yra sustojusi, tose šalyse stiprėja negatyvios nuotaikos atvykstančiųjų ieškoti darbo atžvilgiu. Jos gali atsispindėti įvairiuose smulkiuose biurokratiniuose sprendimuose, jie gali prieštarauti ES teisei.  Didėja tikimybė, kad neskaidriomis administracinėmis priemonėmis būtų ribojamas kitų ES šalių piliečių atvykimas, verslo kūrimas ir paslaugų teikimas.  Bet politinių mėginimų apskritai keisti ES teisę neturėtų būti. 

Dabartinis prezidentas mėgina perimti dalį rinkėjų iš trečiosios varžovės ir apeliuoja į tai, kas gali būti aktualu dešiniųjų pažiūrų rinkėjams, esantiems toliau nuo centro. Socialistų kandidatas mėgina pritraukti radikalesnės kairės balsus, dėl to kritiškai vertina ES taupymo politiką. Pagrindinis klausimas – kiek toli bus nueita nuo centro politikos ir kiek bus sudėtinga po rinkimų grįžti į politiką, kuri būtų priimtina kitoms ES valstybėms, institucijoms ir atitiktų Prancūzijos narystės ES principus.

Verslą turėtų labiausiai dominti mokesčių politika, kampanijos metu svarstoma daug prieštaringai vertinamų idėjų. Pagrindinis testas tam, kuris laimės rinkimus, – apmokestinimas kartu su deficito mažinimo klausimu.“

***

Nuotrauka: VŽ
Nuotrauka: VŽ