Estijai elektroninės valdžios pamokų nereikia

2012.04.22, 10:04

Nuotrauka: Juditos Grigelytės
Nuotrauka: Juditos Grigelytės

Nuolat į Jungtinių Tautų sudaromos elektroninės valdžios ataskaitos dvidešimtuką patenkančios Estijos sėkmės priežastys yra vienose rankose sutelkta viešųjų IT paslaugų politika, sistemų suderinamumas ir aktyvus gyventojų skatinimas naudotis šiomis paslaugomis, tvirtina Indrekas Vimbergas, šalies informacines technologijas pristatančio ir eksportuoti padedančio Estijos IT demonstracinio centro vykdomasis direktorius

Kokie sprendimai lėmė Estijos pažangą e. valdžios srityje?

Kai buvo paskelbta nepriklausomybė, Estijos politikai sutarė, jog šalyje yra pernelyg mažai žmonių, kad būtų galima neefektyviai naudoti žmogiškuosius išteklius. Todėl buvo sukurta elektroninės valstybės vizija, iš jos išriedėjo du kertiniai elektroninių paslaugų akmenys: 2001 m. pristatyta ryšių tarp skirtingų duomenų bazių platforma „X-Tee“ ir 2002 m. paleista asmens tapatybės kortelė su dviem valstybės išduodamais elektroniniais sertifikatais. Šios dvi priemonės yra visų viešojo ir net daugelio privataus sektoriaus paslaugų pamatas, ant jo lengva diegti naujus sprendimus. Pavyzdžiui, visame pasaulyje minimą Estijos elektroninio balsavimo sprendimą buvo palyginti nesunku pastatyti ant tokių pamatų.

Beje, kurdami duomenų bazių sujungimo ir kortelių platformą, dar neturėjome priėjimo prie ES paramos, viską atlikome nedidelėmis savo lėšomis, todėl teko daryti apgalvotus ir sąlygiškai paprastus sprendimus. Tačiau dėl to tik laimėjome – nepradėjome e. valdžios platformos kurti sudėtingų karinių ar sveikatos apsaugos technologijų gairių pagrindu, pasirinkome tiesiog interneto protokolą, o tai dabar mums lengvina gyvenimą.

Kas Estijoje atsakingas už viešojo sektoriaus informacinių sistemų politiką?

Tiek technologinius, tiek politinius informacinių technologijų sprendimus koordinuoja viena institucija – Estijos ekonomikos ir ryšių ministerijai pavaldus Valstybės informacinių sistemų departamentas. Jis prižiūri minėtą bazinę platformą, padeda prie jos prisijungti naujiems paslaugų tiekėjams, konsultuoja ministerijas ir kitas institucijas, nurodo tam tikras taisykles ir reikalavimus viešosioms organizacijoms. Tiesa, tam tikros institucijos yra atsakingos už savo duomenų bazes ir duomenų centrus, tačiau departamentas užtikrina, kad visi projektai būtų plėtojami pagal bendras gaires ir būtų visiškai suderinami su pagrindine sistema. Departamentas taip pat prie bendrosios platformos padeda prisijungti privatiems paslaugų teikėjams – bankams, telekomunikacijų bendrovėms, netgi privačiai dirbantiems gydytojams ir pan.

Kokia yra privačių IT ar konsultacijų bendrovių įtaka Estijos e. valdžios projektams?

Konsultantų paslaugomis nesinaudojame, viešąjį sektorių konsultuoja tik Valstybės informacinių sistemų departamentas. Žinoma, didžioji dalis sistemų ar paslaugų kūrimo darbų užsakomi iš privataus sektoriaus, jų pasiūlymų ar rekomendacijų tikrai neignoruojame, puikiai bendradarbiaujame, tačiau iš esmės niekas Estijos institucijoms neaiškina, ką ir kaip daryti.

Turime didelę patirtį, mokėmės iš savo klaidų, viską sukūrėme nuo nulio, žinome iššūkius ir būdus, kaip juos įveikti, tad netgi patys konsultuojame kitas valstybes ar didžiąsias kompanijas.

Kokiais e. valdžios projektais Estija labiausiai didžiuojasi?

Projekto sėkmę geriausiai matuoti jo įtaka valstybei ir visuomenei. Jei paslauga yra moderni ir „prašmatni“, tačiau ja niekas nesinaudoja ir ji nepalieka ženklo valstybėje, sėkminga jos nelaikyčiau.

Didžiulę įtaką Estijoje padarė bent keletas projektų. Pirmiausia – elektroninis parašas asmens tapatybės kortelėse. Jis taupo milijonus valandų laiko, nes dokumentus galiu pasirašyti tiek iš savo biuro, tiek iš Vilniaus (p. Vimbergas viešėjo Estijos prekybos rūmų Lietuvoje surengtoje konferencijoje apie e. valstybę – VŽ). Beje, keletą pastarųjų metų e. parašui nebebūtinas prie kompiuterio jungiamas asmens tapatybės kortelių skaitytuvas – pasirašyti galima ir mobiliuoju telefonu.

Sėkmingas ir elektroninio recepto projektas – dabar apie 90% visų receptų yra skaitmeniniai, tai leidžia užkirsti kelią juodajai vaistų rinkai, gydytojai gali stebėti, ar pacientas nusipirko paskirtus vaistus, nebelieka popieriaus ir preparatus galima pirkti tik su kortele, o bet kuris kitas gydytojas iškart mato vaistų vartojimo istoriją ir pan. Be abejo, itin svarbus ir elektroninis balsavimas, juo didžiuojamės.

Lietuvoje ne visomis naujomis e. paslaugomis gyventojai aktyviai naudojasi. Kaip Estija sprendžia šį iššūkį?

Neatleistina sukurti paslaugą ir neskatinti naudotis ja. Be švietimo, Estijoje tai daroma ir tokiais būdais, kad gyventojas būtų suinteresuotas naudotis nauja paslauga. Juk visuomet yra skeptikų ar su informacinėmis technologijomis nedraugaujančių gyventojų.

Pavyzdžiui, elektroninių asmens tapatybės kortelių gamybą ir kartu e. bilietą Talino savivaldybė skatino nuolaidomis – skaitmeninis bilietas yra pigesnis nei analogiškas popierinis. Arba, pildant pajamų deklaracijas internetu, permokos sugrąžinamos per 4–5 dienas nuo užpildymo, o pateikus popierinę versiją tai trunka keletą mėnesių. Akivaizdu, kad žmonės nori pinigų kuo skubiau arba važinėti pigiau, todėl dabar elektronines asmens tapatybės korteles turi apie 90%, o pajamas internetu deklaruoja apie 94% gyventojų.

Kalbant apie asmens tapatybės korteles, juose esančius parašus priima visos valstybės institucijos ir privačios įmonės, todėl žmonės suinteresuoti jas turėti dėl patogumo.

Daug investuojame į švietimą, mokymą naudotis e. paslaugomis, per pastaruosius 2 metus įgūdžius tobulino apie 10% šalies gyventojų. Įdomu tai, kad dalį šių mokymų finansavo privatus sektorius – bankai, telekomunikacijų bendrovės ir kt. Juk joms taip pat aktualu, kad gyventojai naudotųsi elektroninėmis paslaugomis, tai yra ir verslo pajamų šaltinis.

Kokie kiti didžiausi e. valdžios plėtros Estijoje iššūkiai?

Ne tik Estijai, bet ir kiekvienai e. valdžios projektus plėtojančiai šaliai pagrindiniai iššūkiai yra arba bus skirtingų viešųjų institucijų bendradarbiavimas. Ne technologinis, o politinis – visas reikalingas technologijas turime.

Taip pat iššūkių kelia teisinė bazė, parengti ją informacinių technologijų erai trunka ilgai. Be to, žmonėms nerimo kelia privatumo ir pasitikėjimo klausimai.

Tačiau dabar progresas gali vykti daug greičiau nei prieš dešimtmetį, žmonės įpranta naudotis internetu, išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais. Tikiu, kad elektroninę asmens tapatybės kortelę šiandien 90% gyventojų suteiktume greičiau nei per dešimtmetį.

Be abejo, įgyvendinant projektus kyla ir daugelis mažesnių iššūkių, tačiau turint bendrą strategiją ir sistemas visi jie greitai išsprendžiami.

Kokia Estijos patirtis, susijusi su viešaisiais IT pirkimais ir ES pinigais?

Kaip minėjau, bazinę platformą Estija sukūrė ribotomis savo lėšomis, savo mokesčių mokėtojų pinigais. Spėju, kad jei būtume turėję daugiau, nebūtume tiek pažengę, kadangi su ribotomis lėšomis privalėjome elgtis itin gudriai. O ne vienas didelių išteklių reikalavęs projektas užsienyje yra sukuriamas ir tiesiog paliekamas.

IT pirkimų patirtį suformavome dar sunkiais laikais, tad jų metu sudėliotos gairės galioja ir iki šiol, todėl didesnių problemų šiuo klausimu neturime.

***
Interviu skelbtas balandžio 11 d. dienraštyje "Verslo žinios".