Seimas be diskusijų priėmė prezidentės pataisas Buhalterinės apskaitos įstatymui

2012.04.24, 12:29

Parlamentarai antradienį be jokių diskusijų ir vienbalsiai pritarė šalies vadovės pasiūlytoms Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisoms. Jos numato minimalią metinę buhalterių civilinės atsakomybės draudimo sumą mažinti nuo 100.000 iki 10.000 Lt, taip pat koreguojami reikalavimai dėl jų kvalifikacijos vertinimo.

Pataisas palaikė visi 84 antradienį balsavę parlamentarai. Prieš balsavimą nė vienas Seimo narys nepasinaudojo teise pasisakyti už arba prieš.

Seimo Audito komitetas, kuriam Finansų ministerija priskiria daug karštų diskusijų sukėlusių ankstesniųjų griežtesnių reikalavimų buhalteriams autorystę, prieš posėdį pateikė išvadą, kad taip pat palaiko Dalios Grybauskaitės pateiktus pasiūlymus.

Prezidentė balandžio pradžioje vetavo Seimo narių priimtą pirmąją įstatymo versiją.

Nuo kitų metų įsigalioti turinčiame Buhalterinės apskaitos įstatyme anksčiau buvo numatyta, kad savarankiškai įmonėms apskaitos paslaugą teikiantys asmenys ar už įmonių apskaitą atsakingas asmuo tokias paslaugas teikiančioje bendrovėje privalės turėti  aukštąjį išsilavinimą, buhalterio profesionalo kvalifikaciją, o civilinę atsakomybę turės apsidrausti ne mažiau kaip 100.000 Lt suma. Įmonių buhalteriams tokie reikalavimai netaikomi.

Ponia Grybauskaitė paragino sumažinti minimalią metinės civilinės atsakomybės draudimo sumos ribą iki 10.000 Lt, taip sudarant platesnes galimybes patiems asmenims įvertinti prisiimamos rizikos laipsnį. Ji taip pat pasiūlė numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį tam, kad "būtų užtikrintas tinkamas įstatymo įgyvendinimas ir asmenų teisėtų lūkesčių apsauga". 

Šalies vadovė nurodė, jog apskaitą tvarkantiems buhalteriams turi būti sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos ir paragino Seimą atsisakyti diskriminacinės nuostatos, pagal kurią kvalifikacijos reikalavimai nėra taikomi pagal darbo sutartis apskaitos paslaugas teikiantiems asmenims. Ji pasiūlė pataisą, kad įmonių apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų privalu turėti atitinkamą kvalifikaciją, kurios įgijimo tvarką patvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija.

Loreta Graužinienė, Audito komiteto vadovė, "Verslo žinioms" apibendrino, jog už apskaitą atsakingiems asmenims kvalifikacijai kelti numatytas pereinamasis ketverių metų laikotarpis, per kurį jie galės išlaikyti kvalifikacinius egzaminus.

"Verslo žinios" rašė, jog Seimo priimtas Buhalterinės apskaitos įstatymas buhalterius supriešino ir padalino į dvi stovyklas: vieni naujus reikalavimus vertina labai gerai, kiti – itin nepalankiai. Teisininkai įspėjo, kad įstatymas kertasi su Konstitucija ir Europos Sąjungos paslaugų direktyva.

Nors patys buhalteriai sutinka, kad sektoriuje daug netvarkos – įmonių buhalteriją tvarko kas nori, paslaugos nekokybiškos, teikiamos atmestinai ir už minimalią kainą, tačiau, anot jų, įstatymas nukreiptas ne tam, kad keltų paslaugų kokybę, o tam, kad sunaikintų dalį buhalterines paslaugas teikiančių įmonių.

Danguolė Pranckėnienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, VŽ dėstė, kad norėdami neparasti teisės teikti paslaugas, atitinkamus sertifikatus iki Naujųjų metų turėtų gauti keli tūkstančiai buhalterių, o tai, nesant įstatymo lydimųjų teisės aktų, neįmanoma. Ponia Pranckėnienė prognozavo, kad iš maždaug tūkstančio buhalterines paslaugas teikiančių įmonių įsigaliojus nepataisytam įstatymui būtų likę apie 300.

Finansų ministerija, nors įstatymo projektas, kaip nurodoma Seimo tinklalapyje, buvo pateiktas jos vardu, autorystės kratėsi – reikalavimai dėl išsilavinimo, kvalifikacijos ar draudimo į projektą įrašyti Seimo Audito komitete, kuriam vadovauja auditorė, Darbo partijos narė p. Graužinienė.

Diskusijos dėl įstatymo kilo po balandžio 5 d. "Verslo žiniose" pasirodžiusios publikacijos:
Nuotrauka: VŽ
Nuotrauka: VŽ