Krizės akivaizdoje ES nori didesnio biudžeto

Derybos dėl Europos Sąjungos biudžeto kitiems metams trečiadienį virto rimtais ginčais, kai Europos Komisijos raginimas didinti finansavimą susidūrė su šalių vyriausybių pasipriešinimu.

"Mums reikia investicijų į augimą, - spaudos konferencijoje teigė p. Barroso, taip užsimindamas, jog ES savo išlaidas koncentruos į sritis, iš kurių galima laukti daugiau grąžos. -Ir būtent toks biudžetas yra atsakas šiai problemai."

Tačiau skirtingų valstybių diplomatai perspėjo, jog tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija jau nurodė, kad planuojamas biudžeto lygis yra "nepriimtinas", kai valstybės yra priverstos karpyti išlaidas.

Martinas Callananas, britų europarlamentaras, įvertino, jog reikalavimas yra "neturintis jokio ryšio su realybe". Ponas Barroso atkirto, kad britų visuomenę reikia informuoti ir apie tai, kad jos vyriausybė prašo didinti finansavimą milijardus kainuojančiam branduolinės energijos tyrimų projektui.

"Ar tai yra pirmasis skurdesnių Europos regionų prioritetas?" - kalbėjo EK vadovas.

Januszas Lewandowskis, už biudžetą ir finansinį programavimą atsakingas EK narys, komentuoja, jog biudžetą norima didinti, nes dėl anksčiau neapmokėtų sąskaitų jau atsirado "sniego gniūžtės efektas".

"2013 m. yra paskutiniai dabartinio finansavimo laikotarpio metai ir paskutiniais kiekvieno finansavimo laikotarpio metais labai padidėja mokėjimai, nes baigiami įgyvendinti ES finansuojami projektai: tiltai, geležinkeliai, greitkeliai pastatyti visų labui, dabar už juos turime apmokėti sąskaitas. Antra, pastaraisiais metais valstybės narės Taryboje ir Europos Parlamente priimdavo ES biudžetus, kurie būdavo daug mažesni negu numatomi mokėjimų poreikiai. Todėl dėl neapmokėtų sąskaitų atsirado sniego gniūžtės poveikis – trūkstant lėšų kasmet negalėjome laikytis kai kurių savo teisinių įsipareigojimų", - sakė p. Lewandowskis.

ES biudžeto tvirtinimas niekada nevyksta be ginčų. Pavyzdžiui, Prancūzijos vedama šalių grupė visuomet gina žemės ūkio sektoriaus interesus, o Lenkijos vedamos dalis valstybių reikalauja, kad būtų gausiai investuojama į mažiau turtingas šalis.

Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė "Verslo žinioms" anksčiau šį mėnesį sakė, jog ir derybose dėl naujosios ES daugiametės 2014–2020 m. finansinės perspektyvos iš esmės skiriasi ES šalių narių – „neto“ mokėtojų ir „neto“ gavėjų – pozicijos. Mokėtojos, motyvuodamos finansų konsolidavimu ir tuo, kad visi mažina deficitus, reikalauja kuo mažesnio biudžeto. Pasak ministrės, kalba eina apie 100 mlrd. EUR mažesnį ES biudžetą. O gavėjos, tarp jų – ir Lietuva, laikosi nuomonės, kad svarstomas 1 trln. EUR ES biudžetas yra kompromisinis bei optimalus esamomis sąlygomis.

„Net tame kontekste, kuriame 1 trln. EUR biudžetas laikomas per didelis, mus, Lietuvą, traktuoja nepriimtinai. Kyla didelė rizika, kad kai bus prieita prie klausimo, ką mažinti, pirmąja auka taps mums svarbiausia Sanglaudos politika“, – sakė p. Šimonytė.