Neik su valstybe obuoliauti, įspėja verslininkai

Pirkdamas iš valstybės rizikuoji įsigyti jai nepriklausantį daiktą, o tikrasis savininkas arba pareikalaus jį grąžinti, arba  sumokėti už jį antrą kartą – tuo po daugelio bylinėjimosi metų įsitikino keletas Panevėžio verslininkų.

Nuotrauka: Gintaro Lukoševičiaus

Jei teismai paskelbs, kad teisėtai iš valstybės įsigytą žemę būtina grąžinti šios žemės paveldėtojams, verslininkai žada reikalauti atlyginti jų patirtus nuostolius.

„Vyksta sveiku protu nesuvokiami procesai, juos sudėjus į knygelę išeitų solidus leidinys „Neinvestuok Lietuvoje“, – susiklosčiusią padėtį apibūdina advokatas Paulius Docka, advokatų kontoros „Varul“ partneris ir advokatas.

Prieš dvidešimt metų panevėžiečiai iš miesto savivaldybės įsigijo arba išsinuomojo apie 20 žemės sklypų Kniaudiškių mikrorajone – statė parduotuves, paslaugų ir gamybos įmones. Kazys Grabys už 10 arų sklypą 1992 metais sumokėjo apie 320.000 tuometinių vadinamųjų talonų,  pasistatė komercinių paslaugų centrą: svečių namus, kavinę ir barą, įrengė prekybos patalpas, buvo gauti visi reikalingi jų projektavimo ir statybos leidimai.

2005 m. p. Grabys sužinojo, kad į jo įsigytą sklypą pretenduoja šios žemės paveldėtojas. Ir po beveik septynerius metus trukusių teisinių ginčų, kurie buvo palankūs p. Grabiui, Aukščiausiojo Teismo  sprendimas pribloškė: teismas pirkimo sutartį  pripažino negaliojančia,  ankstesnių teismų sprendimus  atmetė ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

 „Apie tai, kad dėl sklypų vyksta ginčai tarp savivaldybės ir paveldėtojo, sužinojau dar  2005 m.  Tuomet plėtėmės – įsigijom  papildomus 5 arus žemės,  projektavom priestatą ir turėjom gauti leidimus. Savivaldybė pareikalavo, kad gautume raštišką sutikimą iš paveldėtojo, pretenduojančio į mano  sklypą. Tačiau tuomet gavau iš jo  notaro patvirtintą sutikimą, kad jis statyboms neprieštarauja“, –  prisimena p. Grabys.

Bet dar po metų verslininkas sužinojo, kad jam paveldėtojas iškėlė bylą ir reikalauja 1992 m. sklypo pirkimo sandorį pripažinti negaliojančiu. Paveldėtojas siekia, kad arba sklypas jam būtų grąžintas, arba už jį sumokėta. Tai, jog pinigai jau kartą sumokėti valstybei, jo nedomina.

„Bet aš teisėtai nusipirkau sklypą, teisėtai stačiausi jame pastatus, kūriau verslą. Kodėl turėčiau antrąkart už jį mokėti?“ – nesupranta p. Grabys.

* * *

Temos analizė pateikiama dienraštyje "Verslo žinios".