Lietuvai po žygdarbio svarbu neužmigti ant laurų

2012.04.28, 10:30
Persiųsk 78 Komentarai (78)

Lietuva, šį mėnesį pirmą kartą po trejų metų finansų rinkose pasiskolinusi eurais ir investuotojų paraiškas surinkusi per kelias valandas, padarė žygdarbį visam Rytų Europos regionui, teigia obligacijas platinti šaliai padėjusiame HSBC banke dirbantis lietuvis Simonas Eimaitis. Jis prognozuoja, kad Lietuva šiemet dar kartą skolinsis užsienyje, ir teigia, kad finansų rinkų durys šaliai niekuomet nebuvo užtrenktos.

Nuotrauka: stock.xchng Nuotrauka: stock.xchng

- Lietuva žengė į tarptautines finansų rinkas ir jose pasiskolino 400 mln. EUR (1,4 mlrd. Lt) už 4,2% metų palūkanas. Kaip vertinate palūkanas, skolinimuisi pasirinktą laiką, valiutą?

- Daugumos rinkos dalyvių akimis, Lietuvos sugrįžimas į skolinimosi eurais rinką yra tolygus žygdarbiui, nes nuo šių metu pradžios tą padaryti pavyko vos kelioms kur kas aukštesnius kredito reitingus turinčioms Rytų Europos šalims: Lenkijai, Slovakijai, Čekijai. Lietuva tarptautinėse rinkose eurais paskutinį kartą skolinosi prieš trejus metus ir panašios trukmės obligacijos valstybės iždui tuomet kainavo daugiau nei 9% metinio pajamingumo. Tačiau dabar pasiskolinti pavyko už 4,2% beveik 6-iems metams.

Žygdarbiu, naudingu kitoms regiono šalims, tai vadinu todėl, kad dėl euro zonos valstybių skolų krizės investuojančiųjų į eurais denominuotas obligacijas Europoje smarkiai sumažėjo. Anksčiau šioje rinkoje dominavo Vokietijos ir Austrijos bankai, bet dabar daugumos jų investuotojų gretose nebeliko. O tų, kurie liko, apetitas vadinamųjų „ne kertinių“ (angl. non-core) ES šalių obligacijoms gerokai krito. Tad dauguma Rytų Europos šalių, įskaitant Lietuvą, buvo priverstos skolintis JAV doleriais, nes šioje rinkoje dominuoja dideli investiciniai fondai, draudimo kompanijos ir kiti instituciniai turto valdytojai. Be to, skolinimosi JAV doleriais rinką palaiko fondai, kurie pagal sekamą indeksą investuotoja vien į valstybių obligacijas.

Tiesa, šių metų pradžioje dėl beprecedenčio Europos centrinio banko skolinimo ES bankams 3 metų laikotarpiui apetitas eurais denominuotoms priemonėms buvo padidėjęs ir emitentai suskubo pasinaudoti šia galimybe.

Tačiau euro zonos investuotojų mastai tikrai negali prilygti JAV. Be to, pastarosios kelios savaitės signalizuoja, kad ši likvidumo euforija pradeda išsikvėpti, todėl, Lietuva, manau, kaip tik suspėjo į „nuvažiuojantį traukinį“.

Kalbant apie skolinimuisi pasirinktą laiką, svarbu pažymėti, kad gegužę Lietuvos laukia 1 mlrd. EUR emisijos išpirkimas. Išpirkus šias obligacijas ir investuotojams nepasiūlius naujos priemonės, tikėtina, kad daugelis jų nuo Lietuvos persiorientuotų prie kitų šalių. O tai nuo Lietuvos nukreiptų nelengvai pasiekiamą investuojančiųjų eurais dėmesį.  

Taigi, ši emisija – savotiškas ciklo išsaugojimas, ryšio su lojaliais investuotojais palaikymas. Lietuva pasinaudojo trumpu laiko tarpu, kai investuotojai Lietuvos kreditavimui buvo nusiteikę, ir padarė strateginį žingsnį, nes siekė išlaikyti esamus investuotojus.

- Anksčiau spekuliuota, kad Lietuva šiemet tarptautinėse rinkose skolinsis du kartus. Tai padaryta dar nesibaigus pirmajam metų pusmečiui. Ar bus ryžtasi ėjimui į rinkas trečiąjį kartą? Kaip manote, kada?

- Turint omenyje artėjantį 1 mlrd. EUR vertės obligacijų išpirkimą 2013 m. kovą, nenustebčiau, jei Lietuva pradėtų srautus planuoti iš anksto ir į rinkas dar sykį pasibelstų metų pabaigai artėjant. Iki šiol konservatyvi Lietuvos skolinimosi politika veikė, emitentas nė sykio nebuvo „įspraustas į kampą“, o ir investuotojams lengviau suprantamas skolinimasis, skirtas artėjančiam obligacijų išpirkimui padengti. Prisiminus, kokia nestabili yra rinka pastaruoju metu, išties butų tikslinga pasiruošti refinansavimui bent keliais mėnesiais anksčiau.

- Kaip investuotojai dabar vertina Lietuvą? Koks požiūris į tokių šalių kaip Lietuva vertybinius popierius?

- Apie tai signalizuoja šią savaitę platintos emisijos paklausa – paraiškos obligacijoms įsigyti surinktos beveik iš 100 investuotojų vos per kelias valandas ir be jokio išankstinio emisijos pristatymo investuotojams. Tiesa, pristatymų investuotojams nebuvo dėl to, kad tai buvo ankstesnės emisijos papildymas, o ne naujos platinimas.

Lietuvos kredito istorija yra puikiai žinoma investuotojams Europoje ir JAV. Jie atidžiai seka šalies fiskalinę politiką, o šalies reformos, nors ir skausmingos gyventojams, gana įspūdingai atrodo kitų panašaus dydžio ES šalių kontekste.

- Ar Lietuvos vertybinių popierių paklausą didina investuotojų nusigręžimas nuo tokių įsiskolinusių šalių kaip Graikija ar Ispanija? Ar esami laikomi „saugumo sala“?

- „Saugumo sala“ yra stiprūs žodžiai, tačiau Rytų Europos kontekste Lietuvos vertybiniai popieriai iš tiesų gana paklausūs. Bendrauju su investuotojais ir galiu patvirtinti, kad šiems per pastaruosiuos keletą metų nebuvo kilę klausimo, ar Lietuva iš viso gali pasiskolinti. Rinka Lietuvai visuomet buvo pasiekiama, tai tebuvo kainos klausimas. Tačiau ne vienam kitam emitentui durys buvo uždarytos. Pietų Europos problemos daugiau veikia investuotojų nuotaikas konkrečią dieną, tačiau tai nenulemia sprendimo pirkti ar ne Lietuvos obligacijų. Žiūrint į visą Lietuvos skolinimosi užsienyje statistiką, tai tėra lašas vandenyne, palyginti su periferinių Europos šalių skolomis. Tačiau tikėtina, kad Pietų Europos nemokumo atveju rinka bent kurį laiką būtų uždaryta bet kokiam emitentui, besiskolinančiam eurais.

- Kokios Lietuvos skolinimosi perspektyvos šiemet? Kokia valiuta reiktų skolintis?

- Net ir skolinimosi eurais rinkai stokojant stabilumo, skolinimasis JAV doleriais, tikėtina, bus pasiekiamas. Ypač, jei Lietuva sugebės išlaikyti pasiektą fiskalinę drausmę ir gerus kredito reitingus. Svarstant dėl valiutų, galima prisiminti, kad egzistuoja ir kitos, egzotiškesnės, rinkos – skolinimosi Šveicarijos frankais ar Japonijos jenomis. Tiesa, šios rinkos gana nedidelės ir jomis, kaip pagrindiniu finansavimo šaltiniu, kliautis negalima.

- Lietuvos valdžios sektoriaus skola nuo bendrojo vidaus produkto šiemet, prognozuojama, sudarys apie 40%. Šalyje pasigirsta svarstymų, kad toks rodiklis reiškia šalies „praskolinimą“. Ką manote Jūs?

- Visi žino, kad mažiausiu skolų lygiu Rytų Europoje gali pasigirti Estija ir Bulgarija. Tačiau šios dvi šalys yra daugiau išimtys nei taisyklė ir yra daugybė valstybių, kurių įsiskolinimo rodikliai prastesni nei Lietuvos. Šiuo atžvilgiu Lietuva yra geresnėje padėtyje nei daugelis regiono šalių.

- Kokių šalių obligacijos dabar patraukliausios tarp investuotojų?

- Tarp besivystančių rinkų didžiausią paklausą turi šalys, leidžiančios daug emisijų ir paprastai JAV doleriais. Tarp tokių šalių – Turkija, Rusija, Brazilija, Indonezija, Filipinai. Taip pat populiarūs emitentai, patrauklūs dėl portfelio išskaidymo. Pvz., Mongolija, Afrikos šalys, kai kurios Lotynų Amerikos valstybės.

Rytų Europos euroobligacijos irgi randa paklausą. Anksčiau visas šis regionas buvo matomas kaip viena rizikos grupė, dabar investuotojai labiau atsirenka valstybes.

- Kokių patarimų turite Lietuvai dėl skolinimosi? Ar Vyriausybė viską daro tinkamai?

- Lietuva jau keletą metų priskiriama prie dažnai besiskolinančių emitentų grupės, t. y. patyrusių rinkos dalyvių, turinčių aiškią skolinimosi strategiją ir taktiką. Tačiau net ir geriausiai nutaikytas emisijos platinimo laikas ir rinkos paklausa nenusvers fundamentalių kredito rizikos kriterijų – vienintelis būdas išlikti konkurencinga šalimi tarptautinėse kapitalo rinkose yra fiskalinė drausmė ir jos tęstinumas.Lietuvai po žygdarbio svarbu neužmigti ant laurų

* * *

Simonas Eimatis yra HSBC banko Besivystančių šali obligacijų platinimo skyriaus vadovas.

Interviu skelbtas balandžio 20 d. dienraštyje "Verslo žinios".