Levanto vyndariai lygiuojasi į geriausius

2012.05.12, 09:59
Persiųsk 20 Komentarai (20)

Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus

Kas pirmiausia ateina į galvą, pasakius "Izraelis"?, klausia Yael Gai, Izraelio "Golan Heights" vyninės pardavimų ir rinkodaros vadovė. Susirinkusieji sostinės bare "Savas kampas" vardija: Tel Avivo "Macabi", Raudų siena, karas su Palestina... ir pan. dalykus.

"Atsiprašau, bet mūsų regionas gamina vyną – 7.000 metų", – šypsosi p. Yael. Priduria, jog ne vien Izraelis, bet ir kitos regiono šalys – Libanas, Sirija, Iranas, Irakas, Turkija.

Vyno specialistas Tomas Stevensonas savo vyno enciklopedijoje sako, jog šios šalys iki XX a. 7-ojo dešimtmečio vyno žemėlapyje buvo baltos dėmės, dabar jos, ypač Libanas ir Izraelis, žengia patikimų gamintojų gretose.

"Per pastaruosius 5 m. stebėjome, kaip begalė mažų, privačių Izraelio vyninių dygo kaip grybai po lietaus ir vertė didžiausius gamintojus  – garsųjį "Golan Heights", "Carmel", "Barkan" nuolat siekti geresnių rezultaų", – sako specialistas. Nuo 1983 m. Katzrino miestuke, Šiaurės Rytų Izraelyje, veikiančią "Golan Heights" 2008-ųjų „Wine Report“ jis paskelbė geriausia Izraelio vynine.

Dėmesį į ją atkreipė ne vien garsusis vyno žurnalistas: tarptautinio vyno čempionato "Vinitaly", kasmet vykstančio Veronoje, specialų apdovanojimą „Gran Vinery“ 2011-aisiais laimėjo "Golan Heights". Patys italai šį apdovanojimą vadina Vyno pasaulio taure.  Per 20 metų, kai rengiamas šis čempionatas, „Golan Heights“ tapo pirmąja Izraelio vynine, pelniusia „Gran Vinery“ apdovanojimą. Kita vertus, ši pergalė nebuvo atsitiktinė – 2004 ir 2006 m.  „Golan Heights“ ūkio vynas laimėjo „Vinitaly“ didžiuosius aukso medalius.

"Galilee and Golan Heights Vineyards, Inc.", 4 kibucams bei 4 kooperatyvams priklausanti vyninė yra vienintelė pasaulyje, Bordo „Vinexpo“ parodoje 3 metus iš eilės laimėjusi „Grand Prix d'Honneur“. 

Kalnai ir pakalnės

"Vyndarystė Izraelyje labai sena, siekia biblijinius laikus, tačiau dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių – itin vingiuota. Musulmonams perėmus regiono kontrolę, ji sustojo iki pat moderniųjų laikų", – aiškina p. Yael. Anot viešnios, ilgus metus košerinio raudonojo vyno buvo gaminama tik vietos naudojimui ir religinėms judaistų ceremonijoms. Šiek tiek jo buvo eksportuojama žydų bendruomenėms į kitas šalis, tad pasaulyje įsivyravo nuomonė, kad izraelietiškas vynas yra prastas, nuo kurio reikėtų laikytis kuo atokiau. Toji nuomonė turėjo realų pagrindą: Izraelyje karšta ir drėgna, dirvožemis – ne pats geriausias, o "musulmonų laikais" buvo pamirštos ir vyno gamybos žinios.

"Visa tai buvo tiesa, kol neįsikūrė "Golan Heights" vyninė, kitais metais jai bus 30 metų", – sako p. Yael. Kalbėdama apie Golano aukštumas, kurioje veikia vyninė, viešnia pasakoja, jog palyginti su kitomis šalies teritorijomis, klimatas čia vėsesnis ir drėgnesnis, todėl sritis itin svarbi vynininkystei, kaip ir visai žemdirbystei.

"Izraelis – mažulytė šalis, kurios pietūs labai skiriasi nuo šiaurės. Pietinėje dalyje – dykuma, viduryje – daug saulės, šilta, o šiaurėje – aukščiausios Izraelio vietos, žiemą čia sninga", – kalba viešnia. Pasak jos, Golano aukštumų išskirtinumas – jų aukštis ir sudėtis.  "Kalbama apie vulkaninį dirvožemį, ir tai yra jauniausia dirva Izraelyje. Taip sakydama, turiu omenyje, jog vieno sluoksnio amžius – 1 mln. metų, antro – 2 mln. metų, o vynuogynų aukštis prasideda nuo 400 metrų. Dėl tokių terrua savybių galime auginti 'Chardonnay', 'Pinot Noir', 'Sauvignon' vynuoges."

Be minėtųjų veislių, "Golan Heights" gamina vyną iš 'Sangiovese', 'Syrah', 'Muscat', 'Riesling'. Modernia įranga aprūpinta vyno darykla daug eksperimentuoja ir rūsiuose, ir laukuose. "Golan Heights" vadinama inovatyviausia Izraelio vynine, pastaruoju metu ypač daug investuojanti į įvairius mokslinius tyrimus.

"Bandome visokias veisles. Jei kuri netinka, nesikankiname, keičiame kita", – sako p. Yael. Anot jos, darykla turi 350 "blokų", kuriuose eksperimentuoja su įvairių veislių vynuogėmis. Eksperimentai duoda apčiuopiamų vaisių, – nesileidžiant į smulkmenas, jų vynas išties geras. Kad brangokas – kitas dalykas.

Ieškok išeities

Dažnas mūsų yra girdėjęs įvairiausių legendų apie košerinį arba pasterizuotus žydų vynus, pastarasis vadinamas "mevushal". Paklausta apie tokius, p. Yael šypsosi: žydų religija moko visuomet ieškoti išeities.

"Jei turi bėdų su, pavyzdžiui, elektra ar kuo nors kitu – reikia ieškoti išeities, nes Biblijoje niekas nemokė, kaip elgtis su elektra. Mes visada ieškome išeities iš situacijų, į kurias patenkame šiais, moderniaisiais laikais. Mūsų problema nėra alkoholis. Skirtingai nuo musulmonų, mūsų problema yra religija. Ji moko, jog religingas žydas gali gerti tik košerinį vyną, ir tik su kitu religingu žydu", – kalba viešnia. Anot jos, pasterizavus vyną, jis tampa paprasčiausiu gėrimu ir nėra laikomas vynu.

"Toks yra mūsų triukas. Žmonės jį sugalvojo, norėdami išspręsti problemą ir gerti vyną įvairiose kompanijose – su žydais, su nežydais, su religingais ar nereligingais žmonėmis. Tokia pagrindinė pasterizuoto vyno idėja, – aiškina p. Yael. – Nuėjusi Vilniuje į košerinio maisto restoraną, be problemų gaunu košerinio vyno. Tačiau jei someljė ar padavėjas – ne žydas, jis negali jo pilstyti. Pasterizuotą – gali. Pasterizuotas vynas leidžia daryti tai, ko ultrareliginės pažiūros neleidžia – nereligingam žydui ar net ne žydui pilstyti košerinį vyną. Žinoma, pasterizuojant nukenčia kokybė". Pasak pašnekovės, taip yra dėl griežtų religinių pažiūrų. Dauguma žmonių Izraelyje ir visame pasaulyje nekreipia į tai dėmesio – jiems pakanka, kad vynas būtų košerinis.

"Golan Heights" gamina košerinį vyną,  „Yarden“ ir „Gamla“ serijų košerinių vynų turime ir Lietuvoje, tačiau, sako bendrovės "Amka" viešnia, jo nepasterizuoja: "Mes sakome: jeigu norite – gerkite tokį vyną, nenorite – nereikia. Suprantame, kad taip prarandame dalį ultrareligingos rinkos, bet kokybės neaukojame".

Gaminant košerinį vyną laikomasi bendrųjų taisyklių, kaip ir gaminant košerinį maistą. Pirmiausia, vynuogynai kas 7 metai paliekami pailsėti, kaip ir bet kurie kiti žemės plotai, kur auginamos daržovės ar vaisiai. Be kitų, galioja ir tokia taisyklė: nuo to laiko, kai vynuogės patenka po presu, iki tol, kol vyno buteliai užkemšami, su vynu gali dirbti tik religingi žydai.

"Turime 5 vyndarius, ir nė vienas jų nėra nei žydas, nei religingas. Svarbiausias mūsų vyndarys, mūsų Dievas, – australas. (Vyriausiasis vyninės vyndarys, Viktoras Schoenfeldas, – Kalifornijos "Davis" universiteto absolventas. Jo komanda sudaro trys vyndariai, baigę mokslus Kalifornijoje, Burgundijoje, Bordo.) Darant vyną jį nuolatos lydi religingas žydas. Pvz., iš statinės pipete jis išsiurbia vyno ir duoda jo paragauti vyndariui. Šis pasako, ką su tuo vynu reikia daryti toliau", – juokiasi viešnia.

***
Tekstas skelbtas gegužės 4 d. dienraščio „Verslo žinios“ priede „Savaitgalis“.