Premjeras: laukiama būsimos atominės investicijų grąža 10%

2012.05.14, 06:58
Persiųsk 27 Komentarai (27)

Praėjusiąją savaitę Vyriausybė Seimui pateikė įstatymų projektus dėl Visagino atominės elektrinės koncesijos sutarties, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje, taip pat Lietuvos elektros perdavimo sistemos sujungimo su kontinentinės Europos perdavimo tinklais projektus.

Nuotrauka: VŽ Nuotrauka: VŽ

Peržvelgus viešai pateikiamą analitiką, kuria remdamasi Vyriausybė grindžia projekto verslo planą, kyla įspūdis, kad tose studijose vertinama branduolinės energetikos perspektyva, buvusi iki avarijos Fukušimoje. Ar įvertinti sunkiai suskaičiuojami psichologiniai veiksniai, nauji saugumo reikalavimai, taip pat finansų institucijų požiūris į branduolines technologijas?

Be abejonės, „Fukušimos sindromas“ turi psichologinį poveikį. Vis dėlto technologiniai saugos priemonių patobulinimai yra vienkartiniai. Tačiau kitos investicinės aplinkybės nelabai keičiasi. Baltijos šalyse po dešimtmečio bus 10 teravatvalandžių elektros energijos generavimo trūkumas – šie skaičiai pateikti Europos Sąjungos Baltijos šalių energetikos sistemų integracijos plane (BEMIP). Kainų perspektyvą skaičiuojame remdamiesi vienos galingiausių konsultacinių kompanijų – „Nera“ – analize. Technologinės sąnaudos – įmonės veikimas, kuras, uždarymas ir atliekų laidojimas – taip pat yra žinomos, nes JAV šie skaičiai nepakito ir po Fukušimos. Verslo požiūriu VAE taip pat patraukli, nes žadama 10% investicijų grąža. Pernai valstybės valdomų įmonių grąža siekė 1,5%, privačių įmonių, Ūkio ministerijos duomenimis, – 8,7%. Nekyla abejonių, kad branduolinė energija ES, lyginant saulės, vėjo, dujomis arba naftos produktais varomas jėgaines, ateityje bus pati konkurencingiausia. Tai nurodoma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimų išvadose.

Tačiau EBPO pateikiami skaičiai rodo, kad branduolinės energijos konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo skolinimosi kainų. Jeigu skolinamasi už 5%, ji atrodo patraukliai. Jeigu 10%, dujos ir vėjas, kaip energijos ištekliai, ima jai prilygti...

Todėl ir sakome, kad valstybė turi laikytis atsakingos viešųjų finansų politikos, nes skolinimosi kaina priklausys nuo šalies reitingų. Iki 2015 m. projekto bendrovė darbus finansuos iš savo išteklių. 2015 metais pagal visas ES konvergencijos programas mes tikimės būti patrauklūs – šalis, pasižyminti mažėjančia skola ir suvaldytais viešaisiais finansais. Mūsų skolinimosi kaina tada gali būti mažesnė už dabartinę.

Nuotrauka: VŽ
Nuotrauka: VŽ