Lietuva turi valstybės pažangos strategiją iki 2030-ųjų

2012.05.15, 18:14

Seimas antradienį patvirtino valstybės pažangos strategiją iki 2030 metų. Pagal šį planavimo dokumentą turės būti derinami valstybės planai, programos ir kitos viešosios politikos iniciatyvos.

Strategijoje teigiama, kad joje surašyti raidos prioritetai ir jų įgyvendinimo kryptys, bet strategija nekelia tikslų bei uždavinių atskiriems šalies ūkio sektoriams, tik pabrėžia esminių pokyčių poreikį.

"Pagal ką tik patvirtintą Seimo dokumentą, mes iš tikrųjų galėsime ateinančius 20 metų tikrinti save, ar mes einame tuo keliu, kuriuo mes tikime dabar, 2012 metais, ar mes kur nors kitur nueiname. Aš raginu iš tiesų matyti tą ilgalaikę perspektyvą, ne tik būti sustojus ties šiandiena ir vis pasitikrinti savo darbus, kur mes einame. Taigi ši strategija brėžia kryptį, kuria, šis Seimas gegužės 15 dieną mano, mes turėtume eiti", - po balsavimo Seime pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Anot jo, strategija tikrai nėra detalus planas, kaip turėtume visus 20 metų spręsti Lietuvos reikalus, todėl nereikėtų kritikuoti, jog strategijoje daug ko trūksta.

"Strategija yra skirta pagrindinių krypčių ir, aš pasakyčiau, net mūsų mąstymo krypčių apibrėžimui, bandymui susivokti, kas per 20 metų vyks esminio pasaulyje, kokie reiškiniai vyks, kas vyks Europoje, kaip mes tame reiškinių sraute atrodysime ir kur mes turime matyti pagrindinius iššūkius patiems sau, aiškiai matydami tokią perspektyvą", - prieš balsavimą aiškino p. Kubilius.

Jo teigimu, strategijos esmė išsakyta keliose pastraipose.

"XXI amžius yra labai sparčios technologijų, klimato ir ekonomikos kaitos amžius, sudėtinga atspėti, kokios technologijos vyraus po 20 metų, kokią įtaką jos darys mūsų gyvenimui, aplinkai, ekonomikai, visuotiniams procesams, kokie verslai klestės ir kokie gebėjimai garantuos mums sėkmę. Akivaizdu viena - sėkmingai vystysis tik šiai kaitai pasirengusios šalys, nebijančios naujovių ir drąsiai priimančios konkurencijos iššūkius. Tam būtina pažinti pasaulį ir jo įvairovę, pasitelkiant šiuolaikines pažinimo priemones – užsienio kalbas ir informacines technologijas. Tik kaitai ir naujovėms atviros šalys bus sėkmingos, pritrauks žmonių ir finansų išteklių", - citavo p. Kubilius.

Remiantis strategijoje nustatytais pažangos rodikliais, Lietuva 2030 m. pagal gyvenimo kokybės, laimės, demokratijos, pasaulio konkurencingumo, korupcijos suvokimo, globalizacijos indeksus turėtų užimti ne žemesnę nei 10 vietą Europos Sąjungoje (ES), o pagal darnios visuomenės indeksą – ne žemesnę nei 7 vietą.

2030 metais numatoma pasiekti, kad bent vienas Lietuvos universitetas būtų tarp 300 geriausiųjų pasaulio universitetų. Pagal verslo aplinkos indeksą Lietuva 2030 m. turėtų užimti pirmą vietą tarp Šiaurės ir Baltijos valstybių regiono šalių ir ne žemesnę nei 3 vietą ES.

Skelbiama, kad pagrindines problemas, lūkesčius, siekius bei sprendimus, galinčius užtikrinti šalies pažangą ir visuomenės gerovę, analizavo nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės, verslo organizacijų ir valdžios institucijų atstovai, ekspertai, į strategijos rengimą plačiai įsitraukė visuomenė.

Ilgos diskusijos

Strategija patvirtinta 57 Seimo nariams balsavus už, prieš buvo 3, susilaikė 28 parlamentarai. Projektas priimtas skubos tvarka. Tačiau prieštaringai vertinamos strategijos svarstymas truko ne vieną dieną. Pasisakyti Seime norėjo visos frakcijos.

Antradienio diskusiją pradėjęs Kęstutis Masiulis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, kalbėdamas frakcijos vardu iš Seimo tribūnos teigė, kad strategijos "nėra receptas", jos nubrėžia tikslus ir gaires, kurias vėliau turime paversti veiklos uždaviniais ir juos įgyvendinti kontroliuodami, sėkmingai ar ne jie įgyvendinami.

"Ką siūlo šita strategija Lietuvai? Ji siūlo, kad Lietuva būtų moderni, veržli, atvira ir turinti nacionalinį tapatumą. Iš tikro XXI amžiuje, kada pasaulis tapo globalus, yra sunku nebūti globaliu ir neatsiverti pasauliui, nes tapsi pasaulio užkampiu, bet lygiai taip pat iškyla didžiuliai pavojai, kad atsiveriant pasauliui mes galime prarasti savo nacionalinį tapatumą. Strategijos rengėjai apie tuos iššūkius ir galvoja ir juos įvardija", - prieš balsavimą aiškino p. Masiulis.

Jis pabrėžė, kad strategijos "nėra granito luitas", jos negali būti sustabarėjusios, todėl ir ši strategija, ją vykdant, kis, bus koreguojama. Parlamentaro nuomone, vienas šios strategijos privalumų yra tai, kad strategiją rengė "iš tikro labai kompetentinga" grupė ekspertų iš įvairių sričių, dėl to strategija "tikrai nėra partinė".

"Aš nematau jokių vertybinių takoskyrų toje strategijoje, kurios galėtų ateiti iš politikos. Iš tikro šita strategija yra vienijanti strategija, tai atsispindi ir strategijos turinyje", - dėstė p. Masiulis.

Jis apgailestavo, kad strategijos svarstymas nesulaukė deramo Seimo narių dėmesio. "Mes retai svarstome Seime strateginius projektus ir nepelnytai jiems skiriame per mažai dėmesio. Tiesiog, matyt, yra tokia mūsų valdymo tradicija, kad nelabai mes gilinamės į strategijas, nelabai suprantame jų prasmę, nelabai mokame jas kurti ir jos mums atrodo nesvarbios. Štai aš žvalgausi po salę, kaip staiga dingsta Seimo nariai iš salės. Kokia nors PVM mokesčio lengvata atrodo mums daug svarbesnis dalykas negu dokumentas, kuris galėtų nulemti mūsų ateitį keliems dešimtmečiams į priekį", - kalbėjo parlamentaras.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nuomonę Seime dėsčiusi Birutė Vėsaitė teigė, kad kiekviena valstybė turi turėti viziją, kur link jai judėti. Ji džiaugėsi, kad darbo grupė įsiklausė ir į strategiją įtraukė nuostatą, jog ne tik paslaugomis Lietuva būtų garsi šalis, bet ir pramone, kuri pagrįsta inovacijomis ir "žaliuoju" augimu.

Petras Auštrevičius, kalbėjęs Liberalų sąjūdžio vardu, irgi stojo į gretas tų, kurių nuomone, strategija "Lietuva 2030" yra reikalingas dokumentas.

"Tai nėra dokumentas, prilygstantis Biblijai, kurioje galima rasti visus atsakymus į bet kokius kylančius klausimus ir kurios interpretacijos gali būti priimtinos visiems. Iš tikrųjų šita strategija nepretenduoja paaiškinti visas gyvenimo situacijas, tačiau mes privalome turėti mus uždegantį dokumentą, ir dokumentą, kuris bent jau sugeba geriau paaiškinti pokyčių kryptis", - kalbėjo p. Auštrevičius.

Rado trūkumų

Savo ruožtu Mečislovas Zasčiurinskas, Darbo partijos (DP) frakcijos atstovas, dėstė, kad "strategijoje nėra daugelio dalykų".

"Pavyzdžiui, nėra net paminėti tokie dalykai, kad pagal projekcijas iš Briuselio ir 2050-2060 metais pagal makroekonominius pagrindinius rodiklius mes ir toliau liksime gerokai atsilikusi šalis nuo ES vidurkių. Ir kai mes rašome, kad po 20 metų pateksime į dešimtuką, tai žinant šią projekciją reikėtų labai konkrečius žingsnius nurodyti, kaip mes tai padarysime, nes čia yra panašu į pasaką „Eglės žalčių karalienė", - vertino p. Zasčiurinskas.

Jis pasigedo ir kai kurių strateginių krypčių bei atsakymų, ar buvo nagrinėtos alternatyvos pateiktiesiems strategijoje.

"Nėra jokių strateginių krypčių dėl migracijos, dėl emigracijos. Milijonas prieš Pirmąjį pasaulinį karą išvyko iš Lietuvos, milijonas – per Antrąjį, milijonas - dabar, po 20 metų kas liks? Atsakymo šioje strategijoje ir krypties taip pat nėra. Nėra jokių politinių krypčių ar ekonominių krypčių dėl demografinių problemų. Visiškai nenagrinėtas globalizacijos aspektas", - vardijo DP frakcijos narys.

Mantas Varaška, Mišrios Seimo narių grupės frakcijos narys, taip pat ragino neparemti strategijos ir siūlė pagalvoti, kokia bus šios strategijos reikšmė po spalį vyksiančių Seimo rinkimų.

"Noriu atvirai paklausti, kokia bus jo reikšmė po Seimo rinkimų kitam Seimui bei Vyriausybei? Kas įgyvendins šią strategiją? Kaip ji derės su kito Seimo ir pirmiausia kito Seimo sudarytos Vyriausybės veiklos programa? Ar Vyriausybė tikrai imsis įgyvendinti šią strategiją ir kokiu teisiniu pagrindu ji tą turėtų daryti? Nutarimo pagrindu? Bet juk tai nėra net konstitucinis įstatymas, nekalbant apie kokį nors įstatymą, kuris dar turėtų savo teisines programines galias", - savo požiūrį išsakė p. Varaška.

Siūlymas dėl kontrolės

Premjeras pabrėžė, kad labai svarbu, jog strategija "netaptų dar vienu kūriniu, kuris, jį patvirtinus, padedamas į gilų stalčių. Anot p. Kubiliaus, strategija turi likti gyva, svarstoma, nagrinėjama, turi būti ieškoma atsakymo, "kaip spręsti vienas ar kitas problemas po trejų ar ketverių metų".

Todėl ministras pirmininkas teigė pritariantis p. Auštrevičiaus siūlymui strategijos įgyvendinimui sukurti politinę priežiūros grupę, kurią sudarytų "kuo platesnis politinių partijų atstovų spektras".

"Ši priežiūros grupė, dirbdama išvien su visuomene, su interesų grupėmis, stengtųsi, kad ši strategija būtų įgyvendinama, kad ji neliktų vien tiktai gerų ir gražių frazių rinkinys ir kad 2020 metais, įvertindami pirmąjį dešimtmetį, mes konstatuotume, kad nieko nepadarėme", - savo pasiūlymą aiškino p. Auštrevičius.

"Strategijos priežiūros komitetas, sudarytas iš partijų atstovų, iš politikų, iš visuomenės atstovų, būtų iš tikrųjų tinkamas instrumentas tam, kad mes šį darbą, šią pažangos strategiją, kurtą ir sukurtą ne politikų, o visuomenės atstovų, išlaikytume gyvą ir svarbią mūsų tolesniuose darbuose", - antrino jam p. Kubilius.

Strategijoje "Lietuva 2030" tvirtinama, jog visuomenei bus nuolat atsiskaitoma už pasiektus rezultatus, informacija apie strategijos įgyvendinimo pažangą, kaip sudėtinė Seimui teikiamos Vyriausybės veiklos ataskaitos dalis, kasmet bus teikiama svarstyti viešai.