Valstybė prastai vairuoja savo įmones

2012.05.16, 06:55
Rytas Staselis

Nuotrauka: VŽ
Nuotrauka: VŽ

Lietuvos valstybinės įmonės valdymo požiūriu – tarp Baltijos šalių vidutiniokių ir autsaiderių. (papildyta grafiku, naujas paskutinis skyrius apie patį tyrimą, nuoroda į tyrimą)

Nuotrauka: Arūno Milašiaus Nuotrauka: Arūno Milašiaus

Nė vienos iš penkių lietuviškų valstybės įmonių – AB LESTO , AB „Lietuvos energija“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Litgrid“ ir VĮ Klaipėdos jūrų uostas – valdymas, kurio kokybę šiemet tyrė „Baltijos bendrovių valdymo institutas Baltijos šalyse“ (Baltic Corporate Governance Institute, BCGI), neišsiskiria geriausia praktika Baltijos šalyse, skelbiama BCGI pranešime.

BCGI ekspertai, tyrę po penkias valstybės kapitalo kontroliuojamas bendroves visose trijose Baltijos šalyse, geriausiai valdomomis pripažino Latvijos banką „Citadele“, Estijos bendrovę „Eesti Energia“, latvių telekomunikacijų bendrovę „Lattelecom“, taip pat estų elektros perdavimo tinklų operatorių „Elering“. Ištyrus įmones pagal 78 kriterijus, penkioliktuko dugne atsidūrė Klaipėdos jūrų uostas, taip pat Lietuvos ir Latvijos geležinkelių bendrovės.

Tačiau net geriausiai valdomos Baltijos šalių įmonės nė iš tolo negali prilygti pripažintoms valstybės kapitalo bendrovių valdymo lyderėms: Suomijai, Švedijai, Norvegijai, Naujajai Zelandijai ar Jungtinei Karalystei.

„Ši žiauri išvada peršasi nepaisant didžiulių pastangų ir tam tikros paskutiniais metais įgyvendintos pažangos“, – rašoma BCGI ataskaitoje  „Valstybės nuosavybės įmonių valdymas Baltijos šalyse“. VĮ Baltijos kraštų ekonomikai yra itin svarbios: jos teikia reikšmingas paslaugas visuomenei ir pramonei. Jeigu jos veikia gerai, gali suteikti tvirtą vystymosi pagrindą. Ir atvirkščiai – dėl nesėkmingos veiklos VĮ gali virsti sunkia finansine ir politine našta visai visuomenei.

***

Apie tyrimą:
Bendrovių reitingas sudarytas įvertinus 78-is įmonių valdymą apibūdinančius kriterijus, susijusius su kompanijų rizikomis ir rezultatais. Aiškintasi, kokia visuomenės nuomonė apie šias bendroves, analizuotos valdybos, jų narių išsilavinimas, patirtis, nepriklausomumas.
Tyrėjai sako pasirinkę penkias didžiausias pagal turtą šalių valstybines kompanijas.
Reikiamus duomenis institutas rinko iš įvairių šaltinių, tarp kurių buvo metinės ataskaitos, pranešimai spaudai, žiniasklaidos informacija, kompanijoms išsiųsti klausimynai, viešojo sektoriais darbuotojai, tiriamų bendrovių vadovybė, ekspertai iš išorės ir kt.
Konstatuojama, kad kai kurios valstybės kompanijos, apklausti žmonės atsisakė suteikti informaciją, o tai neigiamai paveikė bendrovių įvertinimą.
Studijos autoriai pabrėžia, kad visuose reitinguose yra subjektyvumo juos sudarant veiksnys.

Visą tyrimą rasite čia.

***

 

Temos analizė pateikiama dienraštyje "Verslo žinios".