ES lyderiai nevaidina vienybės net susitikimo išvakarėse

2012.06.28, 07:00

Artėjant ketvirtadienio vakarą prasidedančiam ES viršūnių susitikimui Briuselyje, lyderiai atrodo kaip niekad susiskaldę. Vokietija atkakliai kartoja, kad bendras skolų naštos pasidalijimas euro zonoje – neįmanomas, o pietinių šalių lyderiai įsitikinę, kad tik taip ir būtų įmanoma išsikapanoti iš krizės.

Nuotrauka: Jock Fistick/"Bloomberg" Nuotrauka: Jock Fistick/"Bloomberg"

Nors esminių nesutarimų būdavo ir prieš ankstesnius viršūnių susitikimus, anksčiau lyderiai bent jau savo sueigų išvakarėse sugebėdavo pademonstruoti vienybę, ramindami rinkas, rašo naujienų agentūra "Reuters". Tačiau šis, 19-asis viršūnių susitikimas nuo krizės pradžios, dvelkia aršiais ginčais ir teikia menkai vilčių, kad bus patvirtintas konkretus kelio iš krizės planas.

Prarają tarp skirtingas pozicijas užsiėmusių ES narių, be kita ko, padidino pastarieji prezidento rinkimai Prancūzijoje. Iš posto išstūmus Nicolas Sarkozy, nebeliko įprastos Prancūzijos–Vokietijos ašies, aplink kurią sukdavosi svarbiausi sprendimai.

Pademonstruoti vienybės lyderiams nepavyko ir praėjusį penktadienį Romoje, kur Italijos premjeras Mario Monti priėmė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Ispanijos premjerą Mariano Rajoy ir Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą.

Po to vykusioje spaudos konferencijoje p. Hollande'as tęsė jam įprastą temą – kad pirmiausia Europoje turi būti daugiau solidarumo, ir tik tada mėginama šalių suverenumo sąskaita siekti didesnės biudžetų kontrolės. Kanclerė p. Merkel pakartojo, jog nepritars jokiems papildomiems euro zonos narių įsipareigojimams, jei nebus sutarta dėl finansų drausmės.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy pareiškė prašysiąs kitų ES lyderių, kad šie pritartų euro zonos pagalbos fondų arba Europos centrinio banko (ECB) lėšų naudojimui tiesiogiai finansų rinkoms stabilizuoti.

"Vienas skubiausių dalykų yra finansavimas. Negalime išsilaikyti ilgą laikotarpį tokiomis kainomis, kokiomis skolinamės dabar", – trečiadienį Ispanijos parlamente kalbėjo p. Rajoy.

Monti vaidmuo

Svarbi figūra šiandieniniame Briuselio viršūnių susitikime – Italijos premjeras p. Monti, prisiėmęs tarpininko vaidmenį tarp ES šalių narių, nesutariančių dėl krizės sprendimo priemonių. Ponas Monti – įtakinga figūra tarptautinėje plotmėje, tačiau gimtojoje Italijoje požiūris į premjerą prieštaringas, ypač dėl jo vykdomo darbo rinkos perversmo, rašo naujienų agentūra "Bloomberg".

Italijos darbo rinkos reformos esmė – padaryti taip, kad sunkumų slegiamoms kompanijoms taptų lengviau atleisti darbuotojus. Dėl tokių reformų suirzę italai vis labiau nusivilia savo politikais.

"Europos scenarijaus atžvilgiu, p. Monti labai gerai sekasi. Tačiau susidaro įspūdis, kad namuose jam vis sunkiau ir sunkiau išlaikyti daugumą, o politinis veiksmas išsikvepia", – komentuoja Tommaso Nannicini, Milano Bokoni universiteto politinės ekonomikos profesorius.

Italijos vyriausybės vadovas spaudžia lyderius susitarti, kad euro zonos gelbėjimo fondai būtų naudojami šalių narių skolinimosi kainai mažinti, tuo pačiu metu atsižvelgiant į ES biudžeto taisykles.

Italija ir Ispanija tvirtina, kad šalių vyriausybės daro viską, kas įmanoma, kad sumažintų savo skolų naštą, tačiau joms reikia daugiau solidarumo iš pinigų sąjungos bendražygių, kad būtų išvengta investuotojų atakų.

Ispanija praėjusį savaitgalį oficialiai pasiprašė tarptautinės pagalbos savo bankams, sieksiančios iki 100 mlrd. EUR (345 mlrd. Lt). Šalies vyriausybė skelbia, kad, tvarkydama savo finansus, ketina didinti vartojimo, turto ir energetinių išteklių mokesčius.

Kad ir kokia būtų viršūnių susitikimo Briuselyje atomazga,  didžiausias egzaminas lyderiams – pajudėti didesnės euro zonos integracijos link, o ne didinti prarają.