Lietuvos infliacijos rodikliai temdo euro įvedimo prognozę

2012.07.11, 13:21
Persiųsk 27 Komentarai (27)

Jei Lietuva norėtų įsivesti eurą 2014 m., vertinant šalies atitikimą Mastrichto kriterijams jau būtų įskaičiuojami ir šiuo metu skelbiami infliacijos rodikliai. Analitikų nuomone, dabartiniai rodikliai tokie, kad Lietuvos prašymas nebūtų patenkintas.

Nuotrauka: "Bloomberg" / Simon Dawson Nuotrauka: "Bloomberg" / Simon Dawson

"Pasaulinės kainų tendencijos infliacijos rodikliui palankios, tačiau tikimybė neviršyti Mastrichto kriterijaus pastaruoju metu labai sumažėjo dėl vietinių sprendimų didinti reguliuojamas dujų kainas, kai kuriuose miestuose keliamų viešojo transporto, šilumos kainų. Kiekvienas iš šių veiksnių prie infliacijos prideda dešimtąsias dalis ir jų turbūt pakaks, kad riba bus viršyta ir euro mums vėl nepavyks įsivesti", - "Verslo žinių" portalui trečiadienį komentavo Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.

Anot Gitano Nausėdos, SEB banko prezidento patarėjo, vasarą infliacijos kriterijaus gaudynės vyks pagal numatytą grafiką, tačiau rudens sezonas planus greičiausiai sujauks.

"Mes visada davėme mažiau nei 50% įgyvendinimo tikimybę ir ji maždaug tokia liko - tai reiškia, jog tikimybė, kad mums nepavyks, visgi yra didesnė", - sakė p. Nausėda.

Statistikai skelbia, kad suderinta vidutinė metinė infliacija, į kurią ir atsižvelgiama vertinat šalies galimybes įsivesti eurą, Lietuvoje birželį atitiko prognozes ir sumažėjo nuo 3,9% iki 3,7%. Jei Lietuva oficialiai pateiks prašymą leisti įsivesti eurą nuo 2014 m., jos rodikliai greičiausiai būtų vertinami kitų metų pavasarį. Tokiu atveju svarbūs tampa infliacijos rodikliai maždaug nuo šių metų vasario-balandžio.

"Prie kriterijaus, kuris šiuo metu yra šiek tiek mažiau nei 3%, o kitų metų pradžioje, kai bus atliekamas vertinimas, greičiausiai bus apie 2,5%, artėjama, tačiau kiekvienas naujas sprendimas dėl kainų jį atitolina. Mūsų manymu, Lietuvoje rodiklis vertinimo metu sieks apie 2,5-2,6%, taigi dabar visi sprendimai svarbūs", - kalbėjo p. Mačiulis.

Kiti kriterijai įveikiami

Analitikai neabejoja dėl to, kad Lietuva ir toliau atitiks Mastrichto kriterijų dėl valdžios sektoriaus skolos, kuri turėtų būti maždaug trečdaliu mažesnė nei reikalaujama, taip pat linkę tikėti 3% biudžeto deficito plano įvykdymu, nors p. Nausėda jį teigia paliekantis antrajam pusmečiui.

"Biudžeto deficitas - vis dar atviras klausimas. Pajamas surenkame neblogai, bet ką gali žinoti, kaip baigsis metai ir jų eigoje dar galimi netikėtumai", - atsargiai vertino SEB analitikas.

Jis pabrėžia, jog deficitui lengviau daryti įtaką nei infliacijai, o dirbtinis reguliuojamų kainų mažinimas be ekonominio pagrindo vertintojų būtų įvertintas neigiamai.

"Niekas nepatikėtų mūsų stabilizavimo pastangų rimtumu, jei mes prieš pat konvergencijos ataskaitos patikrinimą pradėtume mažinti reguliuojamas kainas, nors ekonominio pagrindo tam nebūtų. Visi suprastų, kad mes tai darome tik dėl euro. Vargu ar mums tokias pastangas net įskaitytų kaip rimtas, vargu ar tai lemtų teigiamą sprendimą", - teigė p. Nausėda.

Nėra sutarimo

Tačiau Vyriausybės, savivaldybių ir kitų valdžios institucijų platesnis sutarimas vis tiek yra būtinas, kai šiuo metu jo nėra, teigia p. Mačiulis. 

"Nėra labai daug prekių ir paslaugų kainų, kur Vyriausybė ar valstybinės institucijos gali turėti poveikį, bet čia reikia visuomenės sutarimo, visų valdžios lygių sutarimo, o Lietuvoje jo nėra, niekas nekalba apie tai, kad dabar jau reikia priimti labai aiškius sprendimus, elgtis atsakingai. Lietuva elgiasi priešingai nei Latvija, kuri rodo didelį norą įsivesti eurą 2014 m. pradžioje, ir dėl to sumažino PVM tarifą bei labai atsargiai žiūri į bet kokius reguliuojamų kainų didinimus. Realus tampa scenarijus, kad Lietuva bus trečias brolis, vienintelė Baltijos šalis be euro", - sakė ekonomistas.

Anot jo, Lietuvos neturi baidyti dabartinė regiono skolų krizė. 

"Tikimybė, kad euro, kaip valiutos, neliks, finansų rinkose vertinama kaip labai maža. Ji bus visuomet, bet laukdami kiekvienais metais patiriame tiesioginių finansinių nuostolių ir kai po dvejų ar trejų metų paaiškės, kad situacija euro zonoje stabilizavosi, kai bus įkurta bendra bankų priežiūra, bendras indėlių draudimas, vienokia ar kitokia fiskalinė sąjunga, taip, tada sugrįš ir pasitikėjimas euro zona. Bet tuo pačiu į Lietuvą sugrįš ir infliacinės tendencijos ir tada įstoti jau bus sudėtingiau. Po paskutinio karto, kai mums beveik pavyko, prabėgo tiek metų, kol vėl turime tokį šansą", - teigė p. Mačiulis.

Kad Lietuva eurą galėtų įsivesti 2014 m., yra nurodęs premjeras Andrius Kubilius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė birželį teigė, jog Lietuva nesiekia įsivesti euro "kaip galima greičiau", nėra patvirtinusi tam datos, tačiau "naudinga būti pasiruošusiems". Oficialaus prašymo pateikusi Lietuva kol kas nėra.

Anot p. Nausėdos, artėjant rinkimams, sunku prognozuoti, ar jis bus teikiamas. "Kitų metų pavasarį jau bus kita Vyriausybė ir kokios jos nuostatos euro įvedimo klausimas, niekas šiandieną negali prognozuoti", - teigė jis.

Pagal vieną iš Mastrichto kriterijų, šalyje, norinčioje įsivesti eurą, vidutinė metinė infliacija turi neperžengti ribos, kuri apskaičiuojama prie trijų mažiausių infliacijų ES valstybėse vidurkio pridėjus 1,5 procentinio punkto.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija, skaičiuojama pagal SVKI, sieks 2,7%, kitąmet - 3,1%.

Statistikai trečiadienį pranešė, kad metinė infliacija Lietuvoje birželį siekė 2,6%, o mėnesio - 0%. Per birželį kiek atpigo transportas, drabužiai, avalynė, maistas ir nealkoholiniai gėrimai, ryšiai, brango - alkoholiniai gėrimai ir tabakas, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra

Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI:

SVKI naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 27 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 17 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 27 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti.

Šalies atitiktis Mastrichto sutartyje numatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal SVKI. Antradienį skelbtas birželio VKI reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti.

SVKI, be šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidų, apima nuolat šalyje negyvenančių asmenų ir lankytojų iš užsienio išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. VKI aprėpia tik šalies nuolatinių gyventojų vartojimo išlaidas šalies ekonominėje teritorijoje. SVKI neapima namų ūkių išlaidų lošimams ir finansinio tarpininkavimo paslaugoms, VKI šias išlaidas apima.