Atvirojo kodo brėžiniai atveria kelią į verslą

2012.08.11, 09:11
Persiųsk 6 Komentarai (6)

Tarp mėgėjų įsibėgėjęs atvirojo kodo įrangos judėjimas jau ir Lietuvoje pradeda megzti pirmuosius verslus. Tiesa, kaip ir programinės įrangos atveju, atvirasis kodas yra greičiau ne verslo modelis, o verslo variklis.

Nuotrauka: Ingos Juodytės Nuotrauka: Ingos Juodytės

Atvirojo kodo terminas pirmiausia siejamas su programine įranga, tačiau pavieniai technologijų entuziastai ar netgi pelno siekiančios įmonės viešam naudojimui yra atvėrusios įvairiausios technikos brėžinių ir schemų – nuo baterijų kroviklių iki trimačių spausdintuvų ar net kosminių laivų. Štai jau tris raketas orbiton bandžiusi iškelti Danijos nepelno organizacija „Copenhagen Suborbitals“ savo naudojamas kosmines technologijas leidžia kopijuoti ir naudoti visiems norintiesiems – danų skrydžiams pakartoti tereikėtų tik medžiagų. Tiesa, pirmieji „Copenhagen Suborbitals“ startai nebuvo itin sėkmingi, tačiau sąlyginai nebrangius sprendimus naudojanti ir didelės bendruomenės palaikymą turinti organizacija nenuleisdama rankų siekia tikslo ilgainiui iškelti žmogų į kosmosą. Ir nors šis kosminis projektas yra daugiau mėgėjiškas, naudojantis atvirojo kodo brėžiniais galima plėtoti ir tvarų verslą.

Lietuviai gamina

VŽ neseniai rašė, kad jauna technologijų UAB „Gaminu“ sukonstravo pirmąjį lietuvišką trimatį spausdintuvą, bendrovė jį parduoda kaip įrenginį bei siūlo trimačio spausdinimo bei konsultacijų paslaugas. Spausdintuvą „Gaminu“ sukūrė naudodamasi atvirojo kodo Nyderlandų įmonės „Ultimaker“ brėžiniais, tačiau į įrenginį įnešė ir savo patobulinimų bei nemažai konsultavosi su savo technologijų brėžinius viešinančiais olandais.

Paulius Briedis, „Gaminu“ technologijų direktorius, komentuoja, kad technologijų kūrėjams atidavus gaminio brėžinius ar elektronikos schemas bendruomenei, sprendimai gali būti tobulinami greičiau, kadangi kiekvienas, turintis idėją, gali ją pasiūlyti ir išbandyti. Daugybė akių sumažina ir klaidų tikimybę.

„Pavyzdžiui, prieš keliasdešimt metų, kuomet lėktuvuose aliuminį ėmė keisti plastikai, aviacijos inžinieriai nežinojo, kad tam tikri plastikų lydiniai, ilgą laiką veikiami didelių temperatūros svyravimų, gali tapti trapūs. Galbūt kuriant lėktuvą viešai atsirastų tokių žinių turinčių specialistų, kurie pasiūlytų rinktis kitą medžiagą“, – kalba p. Briedis.

Be olandiškų spausdintuvo brėžinių, „Gaminu“ naudojasi ir atvirojo kodo mikrovaldiklių platforma „Arduino“ – elektronikos plokšte, prie kurios galima jungti jutiklius, variklius, ekranus ar mygtukus ir programuoti jų valdymą mikrovaldikliu. Ponas Briedis teigia, kad ankstesnės, komercinės plokštės buvo skirtos profesionalamas ir kainavo pernelyg brangiai, tačiau atvirojo kodo supaprastinta „Arduino“ platforma priartino elektroniką prie šimtų tūkstančių žmonių ir leido rastis daugybei naujų idėjų.

„Taip pat naudojame įvairias atvirojo kodo mechanikos idėjas. Pavyzdžiui, vienai automatikos sistemai prireikė tiksliai kintamo skersmens angos, rėmėmės atvirai pasidalytais brėžiniais ir išvengėme kelių savaičių „išrasto dviračio tobulinimo“, – dėsto p. Briedis.

Bendrovė paslaugoms teikti naudoja ir dalį atvirojo kodo įrangos turintį trimatį skenerį. Neužrakintas sprendimas kainuoja 3.000–10.000 Lt, kai tokį patį skenuojamų trimačių objektų tikslumą leidžiantys pasiekti komerciniai sprendimai atsieina apie 30.000 Lt.

Verslo beieškant

Nors p. Briedis abejoja, ar milžiniškas sumas į jau minėtų lėktuvų kūrimą investuojančios kompanijos ims dalytis savo brėžiniais, jis svarsto, kad atvirojo kodo įranga gali paskatinti verslą. Juolab kad atvirieji brėžiniai paspartino ne tik „Gaminu“ žygį į rinką, bet ir prie kiekvieno norinčio jaunuolio priartino galimybę mokytis robotikos p. Briežio vadovaujamoje VšĮ „Robotikos mokykla“.

„Jeigu viskas remtųsi vien patentais ir licencijomis, robotinės sistemos pas mus kainuotų nuo 20.000 Lt, ir klientams Lietuvoje neturėtume ką pasiūlyti. Be spausdintuvo, šiuo metu kuriame ir ypač greitą baterijų kroviklį. Jų rinka perpildyta, tad norėdami jį parduoti turėtume daug investuoti į rinkodarą. Kadangi tokių lėšų neturime, greičiausiai atiduosime kroviklio schemas visuomenei. Tikimės šitaip mainais sulaukti didesnio žinomumo ir didesnių pardavimų nei su vargingu reklamos biudžetu“, – kalba p. Briedis.

Beje, jo bendrovė šiuo metu siekia patento vienam „Gaminu“ kuriamam neregiams skirtam įrenginiui. Nors p. Briedis atvirojo kodo įrangos populiarėjimą aiškina netobula patentų sistema, jo kuriamas įrenginys yra „sudėtingas projektas, kuriam iki galutinio produkto prireiks dar daug darbo rankų ir bandymų“.

„Tam, kad galėtume ieškoti produkto vystymo partnerių, atvirai su jais kalbėtis apie produktą, patentas mums nepamainoma apsaugos priemonė“, – pripažįsta p. Briedis.

***
Tekstas skelbtas rugpjūčio 1 d. dienraštyje "Verslo žinios".