Smulkusis verslas su giminės užnugariu

2012.08.11, 09:12

Nuotrauka: Juditos Grigelytės
Nuotrauka: Juditos Grigelytės

Giedrius Talačka, kone pačiame Vilniaus centre atidaręs prekybos augalais pardavimo aikštelę, įsitikinęs, kad augalininkystės verslas įmanomas tik turint stiprų užnugarį.

Medelių ir krūmų oazė Žvėryne patraukia kiekvieno akį, jei ne iškaba, kad čia prekiaujama augalais, pamanytum, kad čia gyvena išprotėjęs sodininkas, į kiekvieną sklypo kvadratinį metrą sustatęs nežinia kiek augalėlių.

Susitikę su p. Giedriumi nekalbame apie buvusią jo samdomo darbuotojo karjerą IT įmonėse.

„Dirbau ir vadybininko, ir direktoriaus darbą. Be šios patirties vargu ar būčiau drįsęs savarankiškai verslauti. Ta patirtis, žinios apie verslo dėsnius pravertė, bet prekiaujant augalais jos tikrai nepakanka. Mokausi kiekvieną dieną“, – sako p. Talačka.

Padeda giminė

Jo mokytojai ir užnugaris – plati žmonos giminė. Giedrius prekiauja Naujamiesčio dekoratyvinių augalų ūkyje (Panevėžio raj.) užaugintais medeliais ir krūmais. Pirmieji jo konsultantai – šio ūkio šeimininkai Sigita ir Sigitas Purai.

Čia pat Giedrius priduria, kad Naujamiesčio ūkis įkurtas prieš kelis dešimtmečius, jo įkūrėjas – žmonos senelis Stasys Čepulis.

„Galima sakyti, kad su augalais dirba jau trečia šios giminės karta. Tik ne anūkė, žmona turi savo verslą, o aš tęsiu šią tradiciją. Tiesa, visa šeima palaiko moraliai“, – šypsosi pašnekovas. Beje, prekybos aikštelę jis atidarė kone savo vaikystės  kieme – p. Giedrius užaugo Žvėryne.

„Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti kaimynais, kad jie be jokio pykčio ar užmokesčio leido man sutvarkyti šį sklypelį ir pradėti čia verslą, o dauguma žino, kad derybos su kaimynais ne visada būna paprastos“, – džiaugiasi p. Talačka ir priduria, kad tokio pat gero žodžio negalėtų pasakyti apie Vilniaus biurokratus.

„Žvėryno Vytauto gatvė prilyginta centrinei senamiesčio Pilies gatvei. Kad galėčiau pasikabinti reklaminę iškabą, pasistatyti tvorą, leidimus su savivaldybe derinau kone pusę metų“, – ironiškai kalba jis.

Pasistatyti 3 arų sklype medinį namelį, išvalyti šabakštyną, sutvarkyti žemę, pakloti trinkeles, įsirengti laistymo sistemą kainavo apie 20.000 Lt.

Tai ir buvo prekybos verslo pradinis kapitalas.

Tiesa, pašnekovas mosteli į augalų pristatytą sklypą, čia didžiausias pradinis kapitalas – visų čia atvežtų augalų vertė siektų iki 100.000 Lt. Vėl pagelbėjo giminė – už augalus iš anksto mokėti nereikėjo.

Įmonės p. Talačka nekūrė, kol kas dirba pagal verslo liudijimą.

„Didžiausias šeimos verslo privalumas – kad žinias ir palaikymą gaunu. Beje, nemokamai. Rimtai kalbant apie finansus, man dirbti paprasčiau, nes už augalus atsiskaitau po jų realizavimo. Vadinasi, iš esmės neturiu bėdų su apyvartinėmis lėšomis. Kiek parduodu, tiek ir uždirbu“, – skaičiuoja jis.

Sudėtingas verslas

Ponas Talačka aiškina, kad tik perpardavimo verslas pavojingas ir sunkus – būna, kad augalai suserga, ne visiems tinka lietuviškas klimatas. 

„Žinoma, įmanoma pardavinėti augalus iš Lenkijos, Olandijos. Bet tai jau visai kitas verslas, kitos pradinės investicijos, rizika“, – aiškina pašnekovas.

Klausiamas, kaip šiame darbe išnaudoja IT specialisto patirtį, p. Talačka traukia „iPAD“ ir rodo augalų nuotraukas, aprašymus.

„Kompiuterį kažin ar greitai suremontuočiau, visgi paskutiniu metu dirbau vadovo darbą. Tačiau žinau, kad pirkėjui įdomu pažiūrėti, kaip auga augalas, kokius žiedus krauna ir pan., o šiuolaikinės technologijos leidžia parodyti, kaip augalas pasikeis per metus. Be to, nuolat rodydamas nuotraukas ar informaciją apie juos ir pats išmokstu įvairiausių dalykų, galiu jais ir su žmonėmis pasidalyti“, – sako Giedrius ir su šypsena pareiškia, kad iš pirmo žvilgsnio toks paprastas dalykas kaip augalų laistymas yra gana subtilus reikalas.

„Pavyzdžiui, kai kuriuos augalus reikia lieti tik tuomet, kai vazonas lengvas. Keli – sunkus, vadinasi, dar vandens nenori, jei vazonas kaip pūkelis – reikia nedelsiant griebti laistytuvą“, – su malonumu jis dalijasi naujai išmoktais dalykais ir bent jau iš p. Talačkos pasakojimo, smalsumo ir džiugios nuotaikos kalbant apie augalus susidaro įspūdis, kad naujoji veikla jam patinka. Ir viena prekybos aikštele jis neapsiribos.

„Mes abu su žmona laikomės pozicijos, kad reikia dirbti mėgstamą darbą. Mano buvę darbai, kaip sakoma, manęs nebedžiugino“, – trumpai taria jis ir pasakoja apie plėtros planus. Nuo pernai derasi dėl naujos aikštelės prie vieno iš prekybos centrų Vilniuje.

Derybos nelengvos, mat kaina tokiose vietose – kosminė, dažnai už 1 kv. m siekia ir 10.000 Lt.

„Smulkiai neaiškinsiu, tačiau norėdamas įsikurti prie prekybos centro, plyname lauke įsirengti aikštelę ir už tai per metus sumokėti per 100.000 Lt, turi turėti kokį milijoną apyvartos. Kol kas tokio masto neturiu, tad tenka derėtis, ieškoti pigiausių ir tinkamiausių variantų“, – kalba pašnekovas ir priduria, kad kitąmet dar viena aikštelė visgi greičiausiai bus.

Paklaustas apie konkurenciją su didžiaisiais augalų pardavėjais, jis aiškina, kad jie jam ne konkurentai. Esą ne Lietuvoje užauginti medeliai ir krūmai nėra tokie kokybiški, kitas dalykas – Naujamiesčio ūkis nuo sėklos užaugina prabangius, išskirtinius augalus, kurių didžiuosiuose centruose nė nebūna. Kita vertus, pagrindinė įmonė, tai yra minėtas ūkis, gali užsakovui pateikti nuo kelių iki kelių šimtų reikalingų augalų.    

***
Tekstas skelbtas rugpjūčio 1 d. dienračio "Verslo žinios" rubrikoje smulkiajam ir vidutiniam verslui "Mano verslas".