Rinkimų deklaracijose – variacijos mokesčių tema

2012.08.04, 09:33
Persiųsk 13 Komentarai (13)

Pagrindinės Lietuvos partijos, besiruošiančios susirungti Seimo rinkimuose, savo programose tarp prioritetų išskiria nuostatas dėl mokesčių politikos. Savo planais su „Verslo žiniomis“ dalinasi partijos, pagal dabartines apklausas pretenduojančios surinkti daugiausia balsų, taip pat valdžioje esantys konservatoriai.

Nuotrauka: Juditos Grigelytės Nuotrauka: Juditos Grigelytės

Algirdas Butkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, tikina, kad du pagrindiniai reikalavimai civilizuotos šiuolaikinės valstybės mokesčių sistemai – tai jos stabilumas ir aiškumas. Todėl reikia vengti „mokestinių revoliucijų“, o reikšmingesni mokesčių sistemos pokyčiai turi būti laiku ir tinkamai aptarti su visuomene ir paskelbti iš anksto.

„Bet kokie planuojami pokyčiai turi būti įvertinti jų tikslingumo ir mokesčių sistemos vientisumo požiūriu“, – teigia p. Butkevičius.

Darbo partija (DP) esminiu savo programos mokesčių dalies tikslu įvardija subalansuotą darbo ir kapitalo apmokestinimą, užtikrinant mokestinės sistemos stabilumą. Loreta Graužinienė, DP pirmininko pavaduotoja, pabrėžia, jog partija sieks, kad mokesčių įstatymai nebūtų keičiami dažniau kaip du kartus per ketverius metus, neleidžiant mokesčių įstatymų keisti kartu su pateiktu valstybės biudžeto projektu.

„Taip pat mes ketiname siekti, kad mokesčių įstatymų pakeitimai būtų teikiami Seimui tik su privalomu nepriklausomų ekspertų ir asocijuotų verslo struktūrų atstovų įvertinimu – vertinant poveikį biudžetui, verslui ir dirbančiajam“, – dėsto p. Graužinienė.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija žada visas mokestines reformas vykdyti laipsniškai, nesukeliant šoko gyventojams ir verslui. Pasak šios partijos atstovo Vito Matuzo, bus siekiama mokesčių sistemą padaryti dar aiškesnę ir paprastesnę. Tačiau jis siūlo nepasitikėti tais, kurie žada mažinti mokesčius, nes jie „iš tiesų siūlo skandinti valstybę ir jos žmones skolose“.

Dėl progresinių – beveik vienybė

Socialdemokratai laikosi nuostatos, kad Lietuvai reikėtų progresinių mokesčių sistemos. Jų nuomone, pajamų apmokestinimas progresiniu tarifu padėtų išlyginti dabar egzistuojančią didžiulę šalies gyventojų socialinę diferenciaciją.

„Kalbant apie pajamų disproporcijas, būtina prisiminti ir kitą svarbų faktorių, kurį, tiesa, sunkoka tiksliai įvertinti, – kritinį mastą pasiekusias kai kurių gyventojų šešėlines pajamas, kurios niekaip neapmokestinamos net ir tuo proporciniu (visoms pajamoms vienodu) tarifu, šiandien galiojančiu mūsų šalyje. Šešėlio suvaldymas – atskiras klausimas, kompleksinė problema ir galvos skausmas bet kokiai valdžiai“, – samprotauja LSDP lyderis.

Apie progresinius mokesčius užsimena ir DP, tačiau, pasak p. Graužinienės, tai nebūtų klasikiniai progresiniai mokesčiai, numatoma tam tikra diferenciacija pajamų mokesčių srityje „atitinkamai subalansavus darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimą“.

„Dėl progresinių mokesčių mūsų frakcija Seime pasisakė vienareikšmiškai – pribrendo laikas pereiti prie teisingesnių mokesčių sistemos. Konkretūs žingsniai jau padaryti šios kadencijos Seime ir Vyriausybėje“, – primena p. Matuzas.

Prie „teisingesnių“ mokesčių jis priskiria ir vadinamųjų prabangos mokesčių paketą, kuriame – nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Kalbant apie visuotinio NT mokesčio įvedimą fiziniams asmenims, konservatorių manymu, tai galėtų būti vietinis mokestis, kurį mokėtų toje savivaldybės teritorijoje NT turintys asmenys, jei jo turto vertė viršija nustatytą ribą, o skaičiai, procentai, verčių nustatymo metodikos – tai jau specialių skaičiavimų dalykas.

DP pasisako už bendrą mokestį,  t. y. sujungtą NT ir žemės mokestį, tačiau dėl jo dydžio ir galimų įvedimo datų partija teigianti kol kas nediskutavusi. Socialdemokratai stoja prieš visuotinį ir vienodą NT apmokestinimą, artimiausioje perspektyvoje jie siektų, kad apmokestinant gyventojų NT būtų įteisintas neapmokestinamasis tokio turto minimumas. „Keičiantis žmonių gyvenimo sąlygoms, atsigaunant ir skaidrėjant NT rinkai, neabejotinai turėsime tobulinti NT apmokestinimą“, – planuoja p. Butkevičius ir pabrėžia, kad tai būtų prevencinė NT kainų „burbulų“ formavimosi priemonė.

Pelno mokesčio nelies

Socialdemokratai siūlo nekeisti dabar galiojančio 15% pelno mokesčio tarifo, pasak jų, paprastos ir aiškios pelno apmokestinimo taisyklės ir  palyginti nedidelis jo tarifas skatina ne tik sąžiningai mokėti šį mokestį, bet ir yra papildomas argumentas užsienio investuotojams. Tačiau būtina sudaryti palankias sąlygas smulkiesiems verslininkams, ypač verslo pradžioje. Taip pat, pasak p. Butkevičiaus, būtina ir mokesčių politikos priemonėmis skatinti įmonių inovacijas bei technologinį atsinaujinimą, ypač – skaidriai veikiančių ir normalius atlyginimus darbuotojams mokančių įmonių.

Dabar galiojančiu pelno mokesčio tarifu patenkinti ir valdantieji. Pasak p. Matuzo, kapitalas yra labai mobilus, tad nuo valstybės požiūrio į pelno mokestį priklauso šalies gebėjimas konkuruoti pasaulyje dėl kapitalo srautų.

„Yra atliktas ne vienas tyrimas, kuris įrodo, kad pelno mokesčio sistema Lietuvoje yra patraukli investicijoms. Pelno mokestis yra žalingiausias augimui, todėl turi būti nuosaikus“, – teigia konservatorių atstovas.

Partijos nuostata – didinti pelno mokesčio nėra reikalo, globaliame kontekste procesas vyksta tik priešinga linkme. Tačiau ir mažinti jo valdantieji nebūtų linkę.

Darbo partija numato diferencijuojant pagal veiklą taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 1 mln. Lt. Ponia Graužinienė pabrėžia, kad DP atėjus į valdžią visa mokesčių sistema bus nukreipta į BVP generuojančias verslo ir pramonės šakas – daugiausia dėmesio būtų skiriama gamybos sektoriui.

***
Tekstas skelbtas liepos 23 d. dienraštyje "Verslo žinos".